Ukrainoje Rusijos „Shahed“ dronų smūgiai sukelia elektros tiekimo pertraukimus, o Ukrainos „Liutij“ ir „FP-1“ dronai degina Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, keldami kuro krizę.
Abi pusės siekia numušti kuo daugiau artėjančių dronu, tačiau abi pusės naudoja masalus“, kad suklaidintų gynybą.
Kaip šį mėnesį pažymėjo Rusijos karinis tinklaraštis „Dva majora“: „Priešas nesilpnina savo bepiločių technologijų plėtros ir mokosi iš mūsų „Gerbera“… Šie įrenginiai pasirodo vis dažniau.“
Ukrainos muliažai yra jėgos daugiklis, sustiprinantis kampanijos, kuri jau kelia nerimą Rusijos komentatoriams, poveikį, rašo „Forbes“.
„Quail“: mažasis „B-52“ draugas
Antrojo pasaulinio karo metu, kai oro gynyba turėjo iš esmės neribotą šaudmenų kiekį, ji galėjo tiesiog šaudyti į viską. Tačiau kai oro gynybai teko imtis retų ir brangių žemės-oro raketų, pradėjo atsirasti prasmė naudoti muliažus.
Strateginis bombonešis „B-52“ pirmą kartą pakilo į orą 1955 m. ir buvo specialiai suprojektuotas sudėtingai užduočiai – įskristi giliai į Sovietų Sąjungos teritoriją dideliame aukštyje ir numesti atominius sprogmenis.
Didžiulių „B-52“ buvo neįmanoma paslėpti nuo sovietų radarų, ir juos būtų pasitikę raketos žemė-oras bei „MiG“ naikintuvai.
Todėl JAV karinės oro pajėgos bombonešiams suteikė slaptą ginklą: reaktyviniu varikliu varomą droną, vadinamą „ADM-20 Quail“.
„B-52“ savo bombų skyriuje galėjo gabenti iki aštuonių „Quail“ dronų – ir paleisti juos, kai priartėdavo prie pavojingos zonos.
„B-52“ savo bombų skyriuje galėjo gabenti iki aštuonių „Quail“ dronų – ir paleisti juos, kai priartėdavo prie pavojingos zonos.
„Quail“ dronai turėjo įrengtus radaro atšvaitus, todėl radarų operatoriams atrodė kaip „B-52“ – nors jų sparnų ilgis buvo tik 1,5 metro.
Skrisdamas 1050 kilometrų per valandą greičiu beveik valandą, „Quail“ galėjo būti iš anksto užprogramuotas atlikti du posūkius ir vieną greičio pakeitimą – kad imituotų tikrą bombonešį, o tai leidžia susidaryti vaizdą apie šeštojo dešimtmečio kompiuterių ribotumą.
Septintajame dešimtmetyje „Quail“ būtų suteikęs „B-52“ daug didesnę tikimybę prasiskverbti – tačiau jis niekada nebuvo panaudotas kovos veiksmuose ir 1978 m. jo eksploatacija buvo nutraukta.
Kai kurie planuotojai suprato, kad šis „masalas“ taip pat gali gabenti kovinę galvutę. Tai paskatino programą „Subsonic Cruise Armed Decoy“ (SCAD), kuri vėliau išsivystė į kruizinę raketą „Tomahawk“.
Šiuo metu oro pajėgos turi pažangesnius dronus-masalus, įskaitant „ADM-160 MALD“, kurie gali trukdyti elektroniniams signalams ir apgaudinėti priešą.
Jų kaina siekia apie 400 tūkst. JAV dolerių. Keletas jų buvo perduota Ukrainai – kad apsaugotų orlaivius.
2024 m. Rusija pradėjo masiškai gaminti Irano suprojektuotus „Shahed“ dronus. Pigiai ir dideliais kiekiais gaminami Rusijos dronai kėlė grėsmę Ukrainos oro gynybai – liepos mėnesį buvo paleista daugiau nei 6000 dronų, o per vieną naktį – iki 700.
Tačiau ne visi atakuojantys dronai yra „Shahed“ su į0 kilogramų galvutėmis. Didžioji dalis – galbūt apie pusė – pagal ISIS tyrimų centro duomenis, yra dar pigesni, daugiausia neginkluoti, „masalai“.
„Shahed“ kainuoja apie 50 000 JAV dolerių. „Gerbera“ gali kainuoti apie 10 000 JAV dolerių ir dabar yra naudojami dideliais kiekiais.
„Gerbera“ yra tokio pat dydžio kaip „Shahed“ ir radare atrodo panašiai, bet sveria tik apie 20 kilogramų (tai yra tik dešimtadalis „Shahed“ svorio), ir turi daug trumpesnį veikimo nuotolį.
Kai kurie „Gerbera“ dronai turi elektroninės kovos įrangą, skirtą aptikti oro gynybos radarų vietas, o praėjusį mėnesį 19 neginkluotų „Gerbera“ dronų praskrido virš Lenkijos – kad išbandytų gynybos sistemas.
Kai kurios „Gerberos“ yra aprūpintos mažomis, kelis kilogramus sveriančiomis kovinėmis galvutėmis, skirtomis taktiniams smūgiams arba sukelti pavojų Ukrainos įguloms, valančioms liekanas po dronų atakų.
„Ginkluoti muliažai“ vis dar yra labai populiarūs, ir nė vieno drono negalima laikyti nekenksmingu.
„Parodija“ yra dar paprastesnis, mažesnis rusų dronas. Kaip ir „Quail“, jis turi radaro atšvaitą, vadinamą Luneburgo lęšiu (metalu padengta sfera, panaši į blizgantį rutulį), kad radare atrodytų didesnis.
Dronas pagamintas iš faneros ir jame naudojama daugiausia kiniška ir vakarietiška elektronika.
Jo veikimo nuotolis nėra žinomas – bet manoma, kad siekia šimtus kilometrų.
Šie „masalai“ yra svarbūs, nes nors didžiąją dalį Ukrainos apsaugos užtikrina elektroninės kontrpriemonės ir mobiliosios gynybos grupės su kulkosvaidžiais ir automatiniais ginklais, ji taip pat remiasi raketomis.
Naujausi vaizdo įrašai rodo, kaip rusų dronai yra numušami „F-16“ naikintuvais, leidžiančiais „Sidewinder“ oras-oras raketas – ir „Mig-29“ naikintuvais, leidžiančiais „R-73“ raketas.
Šios raketos yra labai veiksmingos, tačiau jų trūksta. Kiekviena „Sidewinder AIM-9X“ raketa kainuoja 447 000 JAV dolerių, o per metus jų pagaminama tik keletas šimtų, todėl jų negalima švaistyti pigiam „masalui“.