Anot H. Hartston, ilgalaikiuose, laiminguose ir sveikuose santykiuose abu partneriai gali naudoti konkrečias strategijas teisingam ginčui palaikyti, išreikšti nepasitenkinimą ir nesutikimą, ar net labai supykti vienas kito neįskaudindami.

Kaip terapeutė ji teigia dažnai matanti, kaip poros dėl šios priežasties menkiausius nesutarimus paverčia bereikalingai dideliais ginčais.

„Poros bijo, kad nesutarimai gali reikšti, jog joms teks išsiskirti, todėl jos bando juos užgniaužti. Tačiau reakcija į blogus ginčų ir kivirčų įpročius gali dar labiau paaštrinti konfliktą. Per daug žalingų ginčų gali privesti prie išsiskyrimo dviejų žmonių, kurie iš tikrųjų myli vienas kitą ir norėtų likti kartu visą gyvenimą“, – sako psichologė.

Jos teigimu, vienas geriausių dalykų mokantis teisingai ginčytis yra tai, kaip nubrėžti bendravimo linijas, kurių rėmuose abu partneriai galėtų išreikšti nepasitenkinimą, supykti ar išgyventi savo baimes, tuo pačiu jausdamiesi gerbiami ir vertinami.

Ji remiasi garsaus amerikiečių psichologo Johno Gottmano „Meilės laboratorijos“ skyrybų prognozavimo tyrimu, aprašytu knygose. Jose dalijamasi naudingomis įžvalgomis ir santykių patarimais esantiems ilgametėje santuokoje ar partnerystėje.

Žmonės, kurie susituokę ilgiau nei 50 metų, įvaldo šiuos 8 paprastus įpročius:

1. Savo nepasitenkinimą formuluoja kaip skundą, o ne kaip kritiką.

Išreiškiant nepasitenkinimą apibūdina konkretų elgesį, kuris nepatiko, ir pasidalija, kaip jautėsi. Tuomet įvardija, kokio elgesio tikisi.

Nusiskundimas leidžia pradėti pokalbį nuo to, kas trikdė. Tai palieka erdvės tikimybei, kad jūsų interpretacija nebuvo teisinga ir leidžia kitam asmeniui paaiškinti, ką jis norėjo pasakyti.

Skundo pavyzdys: „Kai nusisukai nuo manęs, kol aš pasakojau istoriją, jaučiau, kad tau neįdomu ir aš tave erzinu. Norėčiau, kad staiga nenusisuktumei ir neužsiimtumei pašaliniais dalykais kol aš kalbu.“ Šį sakinį išgirdęs sutuoktinis gali pajusti, kad jo dėmesys ir nuomonė yra svarbūs.

Kritikos pavyzdys: „Tu taip erzini, kai nusisuki, kol aš kalbu!“ Vadinti erzinančiu yra charakterio žlugdymas, nes kalba šiuo atveju eina ne apie jo netinkamą elgesį, o apie patį asmenį.

Paniekos pavyzdys: „Man jau atsibodo bandyti su tavimi kalbėtis, kai tu vis nusisuki. Tai beprasmiška.“ Partneris gali jaustis nekenčiamas.

2. Nebando skaityti minčių

Minčių skaitymas – tai žinojimas, ką jūsų partneris galvoja, nors negirdėjote jo paties sakant. Kartais esame teisūs, bet dažnai skaitydami mintis klystame.

Galvodami, kad partneris apie jus galvoja neigiamai, jūs galite tai patikrinti, o ne nuspėti ir jaustis teisūs. Taip suteikiate savo partneriui galimybę sutikti arba nesutikti su jūsų teorija.

Štai keletas pavyzdžių, kaip galima teisingai išreikšti savo mintis.

„Tu taip sunkiai atsidusai, kai paprašiau išnešti šiukšles, kad man pasirodė, jog esi susierzinęs, kai įtraukiu tave į namų ruošos darbus“.

„Šįryt, kai išėjau iš namų, niurzgėjai ir toliau skaitei laikraštį, pasijutau, kad galbūt tai reiškia, jog džiaugiesi, kad aš išeinu.“

3. Ginčydamiesi apsiriboja ties vienu konkrečiu įvykiu

Įsivėlę į ginčą neminėkite kitų panašių praeities įvykių tarsi tai būtų charakterio trūkumas ar nesėkmės įrodymas. Tai nėra kelias į problemos sprendimą.

Verčiau ginčydamiesi stenkitės apriboti diskusiją tik ties vienu konkrečiu įvykiu. Daug didesnė tikimybė, kad tai baigsis palankiai, nes skundo klausytojas vis tiek pasijus vertinamas, o ne turintis beviltiškų trūkumų.

Pavyzdys: „Kai šįvakar atsisakei eiti į vakarėlį, jaučiausi nusivylęs ir įskaudintas, nes jau senokai buvome kartu, o aš labai norėčiau eiti būtent su tavimi.“

Pavyzdys, kai įtraukiami praeities įvykiai: „Tu visada sakai „ne“. Prisimeni praėjusį mėnesį, kai nenorėjai eiti į pasimatymą? Ir prieš kelis mėnesius, kai norėjai likti namuose, užuot ėjusi su manimi į mokyklos vakarėlį? Kodėl niekada neini su manimi?“

4. Išklauso ir palaiko vienas kitą

Išgirdę nusiskundimą, visuomet laimėsite, kai ištarsite bent vieną užjaučiantį sakinį. Pykstančiam žmogui svarbu, kad jo teiginiai būtų išgirsti prieš jam pačiam pradedant klausytis.

Visuomet pasiteisina strategija parodyti, kad suprantate ir girdite, ką sako pykstantis žmogus, pakartojant keletą jo teiginių. Nustebsite, kaip veiksmingai tai numalšina pyktį ir nuramina žmones.

Visgi, tai nereiškia, kad sutinkate, jog jų interpretacija yra teisinga. Jūs vis tiek turite teisę nesutikti su požiūriu ir išreikšti savąjį.

Pavyzdys: „Išgirdau, kad pamanei, jog tavo pasakojimas mane suerzino ir dėl to nusisukau. Suprantu, kaip tau taip galėjo pasirodyti. Matau, kad tave tai įskaudino. Noriu pasakyti, kad iš tikrųjų nebuvau susierzinęs.“

5. Nekalba vienas su kitu iš aukšto

Kritika ir panieka – tai ir charakterio žlugdymas. Kritika – švelnesnė, panieka – kupina neapykantos. Abu išreiškia nepagarbą ir garantuoja destruktyvų ginčą.

Išgirdus kritiką ar panieką, partneriui tai sukelia gynybos ir keršto atsaką. Tuomet pokalbio nepavyksta nukreipti teigiama linkme.

Štai kritikos ir paniekos pavyzdys: „Su tavimi kalbėtis nuobodu. Kodėl tau nebeįdomu?“ Tai perteikia klausytojui neapykantos jausmą.

Sveikesnis pavyzdys: „Regis, pastebėjau, kad vakar mažiau dalyvavai mūsų pokalbyje. Sunerimau, kad tau nebeįdomu girdėti, ką noriu pasakyti. Man trūksta susidomėjimo, kurį jutau anksčiau. Ar kas nors tave trikdė?“ Tai palieka partneriui jausmą, kad ir jo jausmais rūpinamasi.

6. Nesityčioja ir nemenkina

Niekada to nedarykite. Tai absoliučiai niekada neduoda teigiamo rezultato. Ir dėl to jūs atrodote kaip blogiukas. Nors tai gali atrodyti kaip pykčio išliejimas ar juokelis, tačiau partnerio menkinimas ar sarkastiškas argumentavimas yra nepagarbus, pajuokiamas ir skaudus. Tyčiojimąsi iš nelaimėje esančio žmogaus ar sarkastišką jo atvaizdavimą J. Gottmanas laiko tokia paniekos forma, kuri yra reikšmingas skyrybų požymis.

7. Jie nesako „Tu visada…“ arba „Tu niekada“

Venkite šių teiginių, net jei daug kartų girdėjote tokį įžeidžiantį elgesį iš savo partnerio pusės. Teiginiai „visada“ ir „niekada“ dažnai nėra visiškai teisingi ir greičiausiai privers gavėją pasijusti nesuprastu arba neteisingai apkaltintu, ir natūraliai sukels kontrataką.

Štai pavyzdžiai, kaip pradėti ginčą teiginiais „visada“ arba „niekada“:

„Tu niekada manęs neklausai, kai kalbu.“
„Tu niekada neišneši šiukšlių.“

Kaip apsiriboti vienu įvykiu: „Paklausiau tavęs, ar pašėrei šunį, o tu apsisukai ir nuėjai. Pasijutau, kad nenori manęs girdėti, tai mane nuvylė. Norėčiau, kad nenueitum, o atsakytum. Žinočiau, jog iš tiesų manęs klausaisi.“

8. Neužsisklendžia ir neignoruoja skundų

Nereagavimas į skundą ar kritiką gali atrodyti kaip kliūtis ginčui sustabdyti. Pasitraukimas iš pokalbio, išėjimas ar nereagavimas iš tikrųjų paaštrina ginčą, nes žmogus, bandantis išreikšti savo jausmus, negali jūsų pasiekti.

Štai atsitraukimo ar nereagavimo pavyzdžiai:

Asmuo A: „Kas suvalgė visus pusryčių keksiukus? Norėjau jų rytojui!“

Asmuo B: (nubėga į kitą kambarį ir trenkia durimis)

Asmuo A: „Gal galime pasikalbėti apie vakarykštę dieną, kai pasakėte kaimynui, kad niekada neišnešu šiukšlių? Man buvo labai nemalonu“

Asmuo B: (Žvilgteli į žurnalą ir sumurma)

Būna nejauku, kai partneris ant jūsų pyksta, arba, kai reikia įvardinti, kas jus išgąsdino ar įskaudino. Tačiau jei esate emociniame ryšyje, galiausiai turėsite išsikalbėti.

Žinodami, kaip teisingai ginčytis, galite nepatogias akimirkas paversti galimybe lavinti klausymosi ir bendravimo įgūdžius, siekdami, kad santykiai būtų ilgalaikiai ir sveiki.

Ir atminkite, kad nėra poros, kuri nuolat tobulai pykstasi. Tai įpročiai, kuriuos reikia ugdyti ir prie kurių reikia grįžti. Jei bandysite juos taikyti daugumoje savo ginčų, eisite teisinga linkme ir liksite kartu daugelį metų.