Kodėl kyla bendradarbiavimo paradoksai žiedinėje ekonomikoje?
Žiedinės ekonomikos modelis siūlo sprendimą sisteminėms tvarumo problemoms, kurios pranoksta atskirų įmonių ribas, sprendžiant tokias problemas kaip gamtos išteklių eikvojimas, atliekos ar klimato kaita. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos reikalauja privačių ir viešojo sektoriaus organizacijų bendradarbiavimo, siekiant diegti naujoves ir suderinti savo veiksmus. Žiedinėje ekonomikoje yra būdingi sudėtingi bendradarbiavimu grįsti santykiai, tokie kaip pramoninė simbiozė, eko-pramoniniai parkai, žiedinės išteklių mainų platformos bei verslo modeliai, kuriuose įmonės kartu kuria žiedines praktikas. Taigi žiedinė ekonomika nėra tiesiog techninis perdirbimo ar dalijimosi sprendimų įgyvendinimas. „Įmonės, siekiančios tapti labiau žiedinėmis, dažnai susiduria su įtampomis (angl. tension), kai reikia derinti aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius sprendimus. Šių sprendimų derinimas jau pakankamai sudėtingas įmonės viduje, tačiau tampa dar sudėtingesnis dvišalėse partnerystėse ar vertės/tiekimo grandinėse. Bendradarbiaujant žiedinės ekonomikos tikslais, galima pastebėti tarp-organizacines įtampas, kylančias dėl skirtingų tikslų, įgyvendinimo būdų, veiklos rezultatų, galios dinamikos ir vertės paskirstymo. Štai vertės grandinėse dažnai susiduriama su veiklos organizavimo įtampomis tarp skirtingų įmonių tikslų ir geriausių būdų, kaip pasiekti šiuos skirtingus veiklos tikslus. Pirkėjai ir tiekėjai iš nutolusių geografinių vietovių ir kultūrų dažnai susiduria su įtampomis dėl aplinkosauginio tvarumo standartų reikalavimų, gebėjimo užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir tuo pačiu metu išlikti konkurencingiems. “ – sako projekto vadovė prof. dr. Lina Dagilienė.
Tai atskleidžia KTU vykdomas tyrimas „Paradoksalių įtampų valdymas ir organizacinių gebėjimų vystymas žiedinėje ekonomikoje“, kurio tikslas – susisteminti tarp-organizacines įtampas žiedinėse vertės grandinėse bei numatyti, kaip jas galima valdyti per organizacinių gebėjimų stiprinimą. Tyrėjos taikė abdukcinį metodologinį požiūrį, derinantį skirtingus tyrimo metodus, tokius kaip literatūros analizė, ekspertų diskusijos, atvejo analizės bei interviu su skirtingomis įmonėmis vertės grandinėje.
Mokslininkių komandai pavyko identifikuoti 46 bendradarbiavimo įtampas tarp skirtingų vertės grandinės dalyvių įvairiuose sektoriuose Lietuvoje. Gamintojų ir tiekėjų grupėje nustatyta 20, vartotojų – 12, o paslaugų teikėjų – 14 įtampų. Šis tyrimas leido ne tik apibendrinti akademines įžvalgas, bet ir patikrinti jas praktikoje – dialoge su verslo, vartotojų bei paslaugų sektoriaus atstovais.
Gamintojų įtampos: nuo žaliavos pasirinkimo iki konkurencingumo užtikrinimo
Kiekviena įmonė, priklausomai nuo savo vaidmens vertės grandinėje, susiduria su įvairiomis bendradarbiavimo įtampomis – nuo klasikinių, būdingų daugeliui žiedinėje ekonomikoje veikiančių įmonių, iki specifinių, kylančių dėl jos atliekamos funkcijos. Pasak prof. dr. Jurgitos Bruneckienės, viena iš labiausiai paplitusių žiedinės ekonomikos dilemų – tai pastangos išlaikyti pelningumą ir kartu siekti aplinkosauginių tikslų. „Gamintojas nori naudoti antrines žaliavas, tačiau baiminasi, kad tai gali paveikti produkto kokybę. Čia susiduria aplinkosauginis atsakingumas su siekiu išlikti konkurencingu rinkoje, kurioje vartotojai vis dar dažnai renkasi pigiau, o ne tvariau, nors vis daugiau jų tvarius produktus vertina palankiai“, – teigia prof. dr. J. Bruneckienė.
Žiedinės ekonomikos pažangai itin svarbu identifikuoti ir specifines įtampas, su kuriomis susiduria atskiri vertės grandinės dalyviai. Gamybos sektoriuje jos dažniausiai kyla derinant sprendimus, susijusius su žaliavų pasirinkimu, tiekimo organizavimu ir visos vertės grandinės žiediškumo didinimo valdymu. „Nors vietinių tiekėjų pasirinkimas padeda mažinti transportavimo poveikį aplinkai, jie dažnai negali pasiūlyti reikiamo kiekio ar konkurencingos kainos, palyginti su globaliais tiekėjais“, – pastebi prof. dr. J. Bruneckienė.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad gamintojai, bendradarbiaudami su paslaugų teikėjais ar žaliavų tiekėjais, turi dalytis savo žiniomis, tačiau kartu baiminasi, jog jų idėjos gali būti pasisavintos ar nukopijuotos. Ši įtampa atspindi sudėtingą pusiausvyrą tarp atvirumo ir intelektinės nuosavybės apsaugos. Be to, dažnai gamintojams tenka užtikrinti skaidrumą vertės grandinėje dėl didėjančių lūkesčių, kad žiediškumo rodikliai nuolat gerės. Keldami su žiediškumo didinimu susijusius reikalavimus savo tiekėjams, jie dažnai susiduria su iššūkiais, kai pastarieji yra skirtingo pasirengimo lygio ir turi nevienodas galimybes prisitaikyti prie aukštesnių tvarumo standartų. Be to, ne visada vakarietiški tvarumo standartai dera su vietinėmis praktikomis ar socialiniu kontekstu. „Tvarumo siekis nebūtinai reiškia vienodą pasirengimą visoje tiekimo grandinėje. Skiriasi technologinės galimybės, žinių lygis, net požiūris į socialinį teisingumą. Tai sukuria natūralią, bet sudėtingą įtampų matricą“, – patikslina doc. dr. Viktorija Varaniūtė.
Paslaugų teikėjų įtampos: platformos ir atvirumas
Skaitmeninės platformos bei įrankiai gali suvaidinti svarbų vaidmenį organizuojant žiedinius verslo modelius, užtikrinant ilgesnį produktų naudojimą rinkoje. Dėl to tyrėjų komanda analizavo specifines įtampas, kurios kyla paslaugų teikėjams tokiems kaip dalijimosi platformos. Pastebėta, kad pagrindinės (angl. focal) įmonės atlieka esminį vaidmenį užtikrinant visos vertės grandinės skaidrumą ir atskaitomybę. Būtent jos prisiima atsakomybę stebėti vertės grandinės dalyvių veiklą, medžiagų kilmę, gamybos procesų poveikį aplinkai bei socialinius aspektus. Siekdamos tai įgyvendinti, įmonės vis dažniau pasitelkia skaitmeninius sprendimus, tokius duomenų sekimo sistemas, blokų grandinės (angl. blockchain) technologijas ar kitus stebėsenos įrankius. Tuo pačiu jos gali bendradarbiauti su paslaugų teikėjais, kurie padeda kurti ir prižiūrėti šias sistemas, užtikrina duomenų tikslumą ir padeda atitikti tarptautinius tvarumo standartus. Tokiu būdu pagrindinės įmonės tampa centrine jungtimi, siejančia skirtingus vertės grandinės dalyvius ir užtikrinančia didesnį pasitikėjimą bei atsakomybę rinkoje. Vis dėlto toks skaitmenizacijos procesas kelia ir naujų paradoksų – didėjant skaidrumui, kartu auga ir technologinis bei energetinis pėdsakas. Kaip pažymi prof. dr. L. Dagilienė: „Naudodami blokų grandinės technologiją galime sekti žaliavų kelią visame cikle, bet tai reikalauja daug energijos. Kuo daugiau duomenų ir skaitmeninių sprendimų taikome, tuo didesnė rizika, kad energijos sąnaudos ir skaitmeninis pėdsakas išaugs.“
Tyrimo metu pastebėta, kad žiedinių platformų dalyviai patiria bendradarbiavimo įtampą tarp atliekų valdymo duomenų atvirumo ir konfidencialumo poreikio. Siekis dalintis informacija apie medžiagų srautus, perdirbimo galimybes ar produktų kilmę didina tiekimo grandinės skaidrumą, tačiau kartu kelia riziką prarasti konkurencinį pranašumą. Dalis įmonių vengia visiško duomenų atvirumo, nes baiminasi, kad informacija apie tiekėjus ar technologinius procesus gali būti panaudota konkurentų. Kita vertus, skaidrumas tampa būtina sąlyga, siekiant pasitikėjimo tarp partnerių ir užtikrinant žiedinių modelių efektyvumą. Šią įtampą taikliai apibendrina doc. dr. V. Varaniūtė: „Duomenų dalijimasis yra žiedinės ekonomikos pagrindas, tačiau kartu tai reikalauja pasitikėjimo ir aiškių taisyklių, kad atvirumas nevirstų pažeidžiamumu.“ Akivaizdu, kad žiedinės ekonomikos sėkmė priklauso nuo gebėjimo subalansuoti skaidrumą, pasitikėjimą ir duomenų saugumą, o skaitmeniniai įrankiai tampa šių tikslų įgyvendinimo priemone.
Vartotojų įtampos: noriu tvariau ir pigiau
Doc. dr. Asta Tarutė pabrėžia, kad kalbant apie žiediškumą, būtent vartotojų elgsenoje ryškiausiai atsiskleidžia vertybiniai paradoksai – kai deklaruojamos nuostatos nesutampa su realiais veiksmais. „Vartotojai nori tvarių produktų, bet ne visada pasirengę už juos mokėti daugiau. Jie nori naudoti daiktus ilgiau, tačiau vis dar vilioja naujienos ir mada. Tai – paradoksas, kurį daugelis atpažįstame ir savo gyvenime,“ – teigia doc. dr. Asta Tarutė.
Tvaraus vartojimo kontekste dažniausiai pasitaikančios įtampos atskleidžia vartotojų vertybinių pasirinkimų ir elgsenos sudėtingumą. Tarp noro taupyti ir noro būti atsakingam kyla įtampa renkantis tarp pigesnio importuoto produkto ir brangesnio, tačiau vietoje pagaminto bei aplinkai draugiškesnio gaminio. „Žmonės sako, kad nori tvarumo, bet daugeliu atvejų prioritetą teikia pigesniam, o ne tvaresniam produktui. Jie pritaria dalijimosi ekonomikai, tačiau nenori atsisakyti nuosavybės pojūčio. Atsiranda vertybinis konfliktas tarp vartotojiškumo ir atsakomybės.“ – pastebi doc. dr. A. Tarutė. Akivaizdu, kad atsiskleidžia įtampa tarp tradicinio nuosavybės supratimo ir dalijimosi ar nuomos ekonomikos modelių, kurie skatina kitokį požiūrį į vartojimą. Šios įtampos atspindi platesnį socialinį virsmą, kai vartotojai siekia suderinti ekonominius, moralinius ir identiteto aspektus savo kasdieniuose pasirinkimuose. Be to, vartotojai vis dažniau susiduria su duomenų dalijimosi paradoksu – norint gauti personalizuotas, tvarias paslaugas, reikia dalintis informacija apie vartojimo įpročius, tačiau tai kelia nerimą sietiną su privatumo išsaugojimu.
Organizaciniai gebėjimai bendradarbiavimo įtampų valdymui
Perėjimas prie žiedinės ekonomikos išryškino bendradarbiavimo įtampas, kurioms valdyti tradicinių vadybos priemonių nebeužtenka. Įmonėms tampa būtini nauji gebėjimai, padedantys suderinti tvarumo, pelningumo ir bendradarbiavimo tikslus. Pastarasis aspektas ypač svarbus, kai tenka dirbti kartu su kitomis įmonėmis – tiek iš to paties, tiek iš skirtingų sektorių. Žiediškumo neįmanoma pasiekti veikiant izoliuotai – tai procesas, grindžiamas dalijimusi, pasitikėjimu ir sisteminiu požiūriu. Įmonių gebėjimai apibūdinami kaip pajėgumai ir kompetencijos, leidžiančios kryptingai spręsti bendradarbiavimo įtampas, kylančius siekiant didesnio žiediškumo. Tyrimas išryškino pagrindines organizacinių gebėjimų grupes, būtinas įmonėms valdant bendradarbiavimo įtampas žiedinėje ekonomikoje: technologinius ir analitinius, lyderystės ir inovacijų, bendradarbiavimo bei mokymosi gebėjimus.
Neabejotina, kad įvairios technologijos ir skaitmeniniai sprendimai smarkiai prisideda prie žiedinės ekonomikos pažangos – tiek didinant gamybos efektyvumą ir optimizuojant išteklių naudojimą, tiek tobulinant atliekų rūšiavimo bei perdirbimo procesus. Technologiniai įmonių gebėjimai tampa svarbiu veiksniu, padedančiu subalansuoti tvarumo ir pelningumo tikslus. „Verslą žiedinėje ekonomikoje galima apibūdinti kaip „verslą kitaip“, todėl įmonėms kritiškai svarbus yra eksperimentavimo gebėjimas – tik bandydamos ir testuodamos naujas idėjas jos gali paversti tvarumo principus realia veikla. Pavyzdžiui, produktas, kurio sudėtyje yra antrinių žaliavų, gali reikalauti naujų žinių ir kitokio gamybos proceso, nes antrinė medžiaga dažnai skiriasi savo techniniais parametrais nuo pirminės. Šie skirtumai ne visuomet žinomi iš anksto ir gali išryškėti tik gamybos ar net vartojimo metu, todėl gamintojai turi nuolat eksperimentuoti, kurdami naujus produktus“, – teigia prof. dr. Jurgita Bruneckienė.
Žiedinės ekonomikos pažangą vis dažniau lemia ne individualios įmonių pastangos, o gebėjimas bendradarbiauti per atvirumą. Paslaugų teikėjai – ypač veikiantys logistikos, duomenų valdymo ir dalijimosi platformų srityse – tampa tarpininkais, kurie jungia skirtingus vertės grandinės dalyvius, skatindami pasitikėjimą ir duomenų mainus. „Atvirumas žiedinėje ekonomikoje nėra tik skaidrumo deklaracija – tai praktinis įrankis, leidžiantis visiems vertės grandinės dalyviams veikti sąmoningiau ir efektyviau,“ – pastebi doc. dr. Viktorija Varaniūtė. Kai įmonės dalijasi duomenimis apie žaliavų kilmę, gamybos procesus ar perdirbimo galimybes, tampa įmanoma atsekti kiekvieną produkto gyvavimo ciklo etapą – nuo tiekėjo iki vartotojo. Pavyzdžiui, žinant, iš kur atkeliavo metalo komponentas ar kokios sudėties plastikas buvo panaudotas, galima tiksliai suplanuoti jo perdirbimą ar pakartotinį panaudojimą. Toks duomenų prieinamumas leidžia ne tik mažinti atliekas, bet ir kurti pasitikėjimą tarp partnerių, nes sprendimai priimami remiantis faktais, o ne prielaidomis. Todėl duomenų dalijimasis tampa pagrindiniu keliu, leidžiančiu užtikrinti atsakomybę, atsekamumą ir sąžiningą konkurenciją rinkoje.
Viena dažniausių įtampų, kurią patiria vartotojai yra tarp vartotojams įprastos/tradicinės elgsenos, kuri nebūtinai atitinka žiedinės ekonomikos principus (pavyzdžiui, trumpas produktų vartojimas, vienkartinių pakuočių naudojimas, neatsakingas rūšiavimas) ir naujos elgsenos žiedinėje ekonomikoje (pvz.: naudoti produktus kelis kartus, taisyklingai rūšiuoti). Šios įtampos silpninimui itin reikšmingi tampa vartotojų gebėjimai prisitaikyti prie pokyčių, įsisavinti naujoves, pritaikyti naujas žinias. Šie gebėjimai būtini ir sprendžiant prieštaravimus, kylančius dėl vartotojų žinojimo, jog produktus derėtų naudoti, kiek įmanoma ilgiau, ir gamintojų rekomendacijų nesilaikymo, sietinų su galimu produkto naudojimo prailginimu. Šiame kontekste būtinas ir įmonių iniciatyvumas bei siekis suteikti vartotojams informacijos, kokie veiksmai lemtų didesnį produkto ilgaamžiškumą, naudojimo efektyvumą ar darytų mažesnį neigiamą poveikį aplinkai.
Projekto komanda pabrėžia, kad šie rezultatai gali padėti verslui ir viešajam sektoriui geriau suprasti, kodėl žiedinė ekonomika juda lėčiau, nei norėtųsi. „Dažnai žiediškumo kliūtys slypi ne technologijose, o bendradarbiavime – tarp tiekėjų, gamintojų, vartotojų. Kiekvienas jų turi savo tiesą, savo motyvus, savo baimes. Kai bendradarbiaujame, atsiranda galimybė kurti tikrą partnerystę vedančią didesnio žiediškumo link,“ – sako prof. dr. J. Bruneckienė. Bendradarbiavimo įtampų sisteminimas atveria naujas tyrimų kryptis apie strategijas ir gebėjimų formavimąsi. Iš praktinės perspektyvos ypač svarbu verslui atpažinti, kokios įtampos trukdo bendradarbiauti ir kaip jas galima transformuoti į inovacijų galimybes. Kaip apibendrina prof. dr. L. Dagilienė „jei norime sisteminio pokyčio, turime išmokti bendradarbiauti ir nuolat balansuoti – tarp senų įpročių ir naujų sprendimų, tarp noro vartoti ir pareigos saugoti. Tik tada žiedinė ekonomika taps ne teorija, o kasdienybe.“
Daugiau apie projektą: https://circularresearch.ktu.edu
Autoriai: prof. dr. Lina Dagilienė, prof. dr. Jurgita Bruneckienė, doc. dr. Viktorija Varaniūtė, doc. dr. Asta Tarutė
Kauno technologijos universitetas (KTU), Ekonomikos ir verslo fakultetas, Žiedinės ekonomikos mokslo grupė
Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (Nr. S-MIP-23-53)