Naujausias tyrimas, atliktas bendradarbiaujant NASA ir Japonijos Toho universitetui, siūlo stulbinančias prognozes, rašo „The Daily Galaxy“. Naudodami sudėtingus modelius, mokslininkai geriau suprato Žemės atmosferos, Saulės spinduliuotės ir neišvengiamo Saulės plėtimosi sąveiką. Tai leido išsiaiškinti, kiek laiko mums iš tiesų liko iki to momento, kai Žemė taps netinkama gyventi, ir ką tai reiškia žmonijos ateičiai.

Koks Saulės vaidmuo Žemės gyvenime

Galvodami apie Žemės pabaigą, daugelis įsivaizduoja katastrofų vaizdus – asteroido smūgį ar branduolinį karą. Tačiau, remiantis naujausiais tyrimais, mūsų žūties priežastimi taps ne išorinė jėga, o pati Saulė. Milijardus metų truksiantis laipsniškas jos dydžio ir ryškumo didėjimas sunaikins Žemės aplinką.

Mokslininkams jau seniai žinoma, kad Saulė vieną dieną, išnaudojusi savo kurą, virs raudonąja milžine, padidės ir taps daug ryškesnė. Šis procesas prasidės po kelių milijardų metų, tačiau jį lydintys pokyčiai padarys gyvybę Žemėje neįmanomą dar gerokai anksčiau.

Kaip paaiškino Kazumi Ozaki, pagrindinis NASA tyrimo, paskelbto žurnale „Nature“, autorius: „Daugelį metų Žemės biosferos gyvavimo trukmė buvo aptarinėjama atsižvelgiant į laipsnišką Saulės ryškumo didėjimą“.

Pranešama, kad laipsniškas Saulės spinduliuotės augimas sukels klimato pokyčius, dėl kurių Žemė taps vis mažiau tinkama gyventi. Tačiau ši ateitis nėra tokia tolima, kaip gali atrodyti.

Remiantis superkompiuterinėmis simuliacijomis, jau apie 1000002021 metus Žemės paviršius taps toks karštas, kad net atspariausios gyvybės formos negalės išgyventi. Vandenynai išgaruos, atmosfera suplonės, o planeta nebegalės palaikyti gyvybės įprasta forma.

Kiek ilgai gali išlikti žmonijos civilizacija

Esame įpratę manyti, kad žmonijos civilizacija gali egzistuoti milijardus metų, tačiau naujos prognozės teigia priešingai. Žmonijos egzistavimo trukmė yra tiesiogiai susijusi su Žemės aplinkos būkle, o laikrodis tiksi greičiau, nei manėme.

Remiantis NASA tyrimu, grėsmę kelia ne tik gresiantis Saulės užgesimas, bet ir greitėjantys Žemės klimato bei atmosferos pokyčiai, kurie gali padaryti gyvenimą neįmanomą gerokai anksčiau. 

Temperatūros kilimas, deguonies lygio mažėjimas ir gyvybiškai svarbių išteklių išeikvojimas sukurs kritinį tašką jau artimiausiais šimtmečiais – dar gerokai iki to, kol Saulė virs raudonąja milžine.

Vienas nerimą keliančių tyrimo aspektų yra tai, kad žmogaus sukelta klimato kaita sustiprina natūralius atšilimo procesus. Kaip pažymi K. Ozaki:

„Jei taip, galima tikėtis, kad atmosferos deguonies lygis laikui bėgant taip pat sumažės“.

Globalinėms temperatūroms kylant, o žmogaus veiklai didinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, šie veiksniai gali pastūmėti Žemę prie slenksčio, už kurio gyvybė taps neįmanoma.

Kiek ilgai išsilaikys Žemės atmosfera

Vienas labiausiai šokiruojančių atradimų – laipsniškas deguonies lygio mažėjimas Žemės atmosferoje. Tyrimas rodo, kad per ateinančius milijardus metų Saulė ir toliau švies ryškiau, paveikdama ne tik temperatūrą, bet ir cheminę atmosferos sudėtį. Jau dabar mokslininkai stebi Saulės aktyvumo didėjimą – koroninės masės išmetimai ir Saulės audros sutrikdo Žemės magnetinį lauką ir gali prisidėti prie atmosferos deguonies kiekio mažėjimo.

Dėl žmogaus veiklos – miškų kirtimo, taršos, didėjančio iškastinio kuro naudojimo – deguonies lygis gali nukristi dar greičiau. Šie pokyčiai, kartu su laipsnišku Saulės ryškumo didėjimu, lems, kad išgyventi galės tik patys nereikliausi organizmai, pavyzdžiui, tam tikros rūšys bakterijų, jei tik sugebės atlaikyti tokias sąlygas.

Ar kada nors išdžius vandenynas

Vienas destruktyviausių Saulės plėtimosi padarinių bus vandenynų išgaravimas. Didėjant Saulės spinduliuotei, temperatūra Žemės paviršiuje pakils iki tokio lygio, kai vanduo nebegalės išlikti skystas. Vandenynai yra gyvybės Žemėje pagrindas: jie reguliuoja temperatūrą, gamina deguonį ir palaiko biologinę įvairovę. Be jų ekosistema žlugs, ir net atspariausios gyvybės formos atsidurs ties išnykimo riba.

NASA tyrimas prognozuoja, kad tai įvyks gerokai anksčiau, nei Saulė virs raudonąja milžine – tada, kai planeta taps per karšta skystam vandeniui egzistuoti. Garuojantys vandenynai radikaliai pakeis atmosferos sudėtį, padarydami gyvybę neįmanomą. Šis momentas taps paskutiniu skyriumi Žemės istorijoje: planetos paviršius virs negyvenama dykuma.

Atsižvelgiant į tokias niūrias prognozes, lengva pulti į neviltį. Tačiau kosmoso tyrimai ir kitų planetų kolonizavimas jau seniai laikomi galimu išėjimu iš šios kritinės situacijos. NASA programos, skirtos Marso ir tolimojo kosmoso tyrimams, jau dabar tiesia kelią link to, kad vieną dieną gyvenvietės būtų sukurtos už Žemės ribų.

Tačiau kyla klausimas – ar spėsime tai padaryti anksčiau, nei klimato pokyčiai ir Saulės spinduliuotė padarys Žemę netinkamą gyventi. Juk galimybių langas gali užsidaryti greičiau, nei manome…