Tokią nuomonę G. Dragone išsakė duodamas interviu transliuotojui BBC.
Pasak jo, operatyviniu požiūriu karas tarp Rusijos ir Ukrainos yra patekęs į aklavietę ir „praktiškai atėjo laikas deryboms, nes priešingu atveju tiesiog švaistomos žmonių gyvybės“.
Nepaisant lėtų ir laipsniškų Rusijos pasiekimų mūšio lauke, G. Dragone mano, kad šis karas yra strateginė Kremliaus vadovo Vladimiro Putino nesėkmė.
NATO admirolas atkreipė dėmesį į tai, kad po to, kai Rusija 2022 m. pradėjo plataus masto įsiveržimą į Ukrainą, prie aljanso prisijungė dar dvi šalys – Suomija ir Švedija.
„Jie [rusai] tokios draugiškos ar marionetinės vyriausybės, kaip Baltarusijoje, [Ukrainoje] neturės. Putinui nepavyks“, – pridūrė G. Dragone.
Į klausimą, ar Europos šalys yra pasirengusios toliau remti Ukrainos gynybą, admirolas atsakė teigiamai. Jis išreiškė įsitikinimą, kad įvykiai Ukrainoje joms tapo perspėjimu ir dabar jos imasi atsakomybės už savo gynybą.
Admirolas taip pat pakomentavo neseniai paskelbtus Rusijos pareiškimus apie kuriamus dviejų naujų tipų branduolinius ginklus – raketą „Burevestnik“ ir autonominį povandeninį aparatą „Poseidon“.
„Tai mūsų negąsdina. Mes tiesiog esame pasirengę ginti savo 32 šalis ir milijardą gyventojų. Mes tebesame branduolinė sąjunga“, – pareiškė G. Dragone.
Admirolas taip pat pasidalijo mintimis apie būsimų invazijų ar antpuolių riziką. Anot G. Dragone, jei tai įvyktų, labiausiai tikėtinu antpuolio taikiniu būtų Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva. Tačiau tokiu atveju įsigalios aljanso sutarties 5 straipsnis ir NATO šalys ateis į pagalbą, sakė admirolas.
Tuo pačiu G. Dragone yra įsitikinęs, kad galimoje gynybos operacijoje dalyvaus ir JAV. „Taip, nes jie prisiėmė šį įsipareigojimą ir pabrėžė, kad vis dar yra žaidime“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie dabartinius NATO poreikius, admirolas G. Dragone sakė, kad viena iš prioritetinių sričių yra oro gynyba. Neseniai įvykę Rusijos dronų skrydžiai Lenkijos ir Rumunijos oro erdvėje paskatino aljansą modernizuoti savo oro gynybos sistemas.
G. Dragone pažadėjo, kad „siena nuo dronų“ Europoje atsiras po keleto mėnesių.
„Rinkoje yra daug dalykų, kurie atliepia mūsų neatidėliotinus poreikius, todėl sukūrėme naują programą „Rytų sargybinis“, apimsiančią visus oro gynybos išteklius, kuriuos jau turime rytiniame sparne. Oro erdvės pažeidimai įvyksta gana dažnai, mes pažeidėjus atremiame, ir tuo viskas iš esmės baigiasi“, – paaiškino admirolas.
Nepaisant to, kad nėra jokių požymių, kad Rusija keistų savo poziciją karo Ukrainoje atžvilgiu, o kai kurios aljanso narės, pavyzdžiui, Slovakija ir Vengrija, vis labiau priešinasi pastangoms padėti Ukrainai gintis, admirolas G. Dragone interviu baigė optimistine gaida.
„Aljansas yra patikimas, brandus ir pasižymi sanglauda, kuri yra mūsų traukos centras. Aljansas yra stipresnis už mūsų priešininkus, ir mes su Ukraina liksime iki tol, kol ateis taika“, – pridūrė jis.
Kaip pranešė „Ukrinform“, G. Dragone pirmiau yra pareiškęs, kad NATO yra pasirengęs svarstyti galimybę sugriežtinti veiksmų taisykles rytiniame sparne, padėsiančias numušinėti Aljanso oro erdvę pažeidusius Rusijos lėktuvus.