Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) pasirašė 32 Seimo nariai, priklausantys Seimo TS-LKD frakcijai, Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir mišriai Seimo narių grupei. Politikai iš opozicijos kelia klausimą, ar J. Sabatauskas išpildo reikalavimą dėl teisinio darbo stažo.
Vadina sprendimu be precedento
Kaip išdėstyta Seimo narių kreipimesi, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalis nustato, kad „KT teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.“
Lietuvos Respublikos KT įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato: „Konstitucinio Teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.“
Rašte akcentuojama, kad buvimas Seimo nariu ir šių pareigų ėjimas negali būti laikomas teisiniu darbu pagal teisininko specialybę, nes šioms pareigoms užimti nėra keliamas reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Taip pat asmuo, turintis ilgametę Seimo nario darbo patirtį ir Seimo nario, kaip profesionalaus politiko, darbo stažą, negali būti laikomas turinčiu teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
„Todėl atsižvelgiant į konstitucinę doktriną ir iš jos kylančią teisinio darbo pagal teisininko specialybę sampratą, Konstitucinio Teismo prašome išaiškinti, ar Seimo priimtas nutarimas, pagal kurį į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas paskirtas Julius Sabatauskas, turintis tik Seimo nario darbo stažą ir neturintis reikiamo teisinio darbo stažo, neprieštarauja Konstitucijos bei Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatoms“, – kreipimosi motyvus pranešime spaudai dėstė TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Laurynas Kasčiūnas.
Rašte taip pat pabrėžiama, kad iki šiol visi asmenys, užsiėmę politine veikla ir paskirti į KT teisėjo pareigas, į jas buvo skiriami atsižvelgiant į jų ilgametę profesinę, mokslinę ar teisinę patirtį pagal teisininko specialybę, o ne į darbą Seime, todėl šis paskyrimas neturi precedento.
Stebisi opozicijos argumentais
Pats J. Sabatauskas, nors tebėra Seimo narys, nuo politinio kreipimosi vertinimo susilaiko.
„Politinio vertinimo tikrai nesakysiu. Reikia pratintis apskritai [vengti politinių vertinimų], nesvarbu, kaip pasibaigs ta istorija. Tai yra opozicijos darbas. Jeigu opozicija neskundžia Konstituciniam Teismui, vadinasi, tai ne opozicija“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
Politikas pateikė paaiškinimą dėl įgyto išsilavinimo.
„Esu baigęs du universitetus. Vienas yra susijęs su mano techniniais mokslais. Dabar tas universitetas vadinasi Kauno technologijos universitetu. O po to įvykdžiau savo jaunystės svajonę ir įstojau studijuoti teisės, ir baigiau Teisės universitetą. Taip jis tuo metu vadinosi. Pradžioje įstojau į bakalaurą, vėliau – į magistrą“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
Bandymai užginčyti jo teisinį darbo stažą J. Sabatauskui atrodo keisti.
„Jeigu dirbdamas Teisės ir teisėtvarkos komitete [Seime] nedirbi teisinio darbo, tai tada turbūt kolegos su savo retorika taip nuvertina Seimo nario darbą, kad išeina vos ne taip, kad Seimo narys apskritai nieko nedirba“, – sakė J. Sabatauskas.
Laikas nespaudžia priiminėti sprendimų
KT teisėjų priesaika Seime numatyta kovo 19 dieną. J. Sabatausko nuomone, KT iki to laiko turi galimybę išnagrinėti klausimą.
„Būtų gerai, kad jie išnagrinėtų. Tuomet, neigiamo sprendimo atveju, Seimas bent galėtų spėti paskirti kitą žmogų. Tada nebūtų tokios situacijos, kokia buvo 2020 metais“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
Jam pačiam iki kovo 19 d. nėra skubos priimti sprendimą trauktis iš Seimo.
Kaip jau skelbta, Seimas slaptu balsavimu paskyrė J. Sabatauską ir Artūrą Driuką Konstitucinio Teismo (KT) teisėjais, o prezidento teiktas Haroldas Šinkūnas nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo.
Per slaptą balsavimą už šiuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) pirmininkaujantį J. Sabatauską pasisakė 64 parlamentarai, 46 buvo prieš, 10 susilaikė.
Lietuvos apeliacinio teismo (LAT) teisėją A. Driuką palaikė 90 parlamentarų.
O už Vilniaus universiteto (VU) profesorių H. Šinkūną balsavo 53, prieš buvo 44, susilaikė – 22 Seimo nariai. Jis nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo. J. Sabatausko kandidatūrą į KT teisėjus pateikė Seimo pirmininkas Juozas Olekas, o H. Šinkūno – prezidentas Gitanas Nausėda.
LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininko A. Driuko kandidatūrą pateikė šio teismo pirmininkė Danguolė Bublienė.