Valdžios atstovai svarsto ir klausimą dėl pelkių, kurios anksčiau buvo nusausintos siekiant padidinti pasėliams skirtos žemės plotus, atkūrimo.
Šios idėjos įkvėpimo šaltinis – Kyjivo gynyba 2022 m., prasidėjus plataus masto Rusijos įsiveržimui. Tada Ukrainos ginkluotosios pajėgos susprogdino užtvanką Irpinės upėje ties Kozarovičių kaimu, užtvindė slėnį ir pavertė jį nepereinamu šarvuočiams. Tai padėjo sužlugdyti agresorių planą greitai užimti Ukrainos sostinę.
Didžiausi Europos pelkynai yra palei NATO rytinę sieną su Rusija ir Baltarusija. Net jei pelkės nusausintos, daugeliu atvejų pakanka uždaryti drenažo kanalus ir jos atsikurs savaime per 1–2 metus.
Projektą atgaivinti nusausintas pelkes gynybos tikslais oficialiai svarsto Suomijos vyriausybė.
Lenkijos sienos stiprinimo projekte „Rytų skydas“, kuriam skirta daugiau nei 2 mlrd. eurų, numatomas pelkių ir miškų formavimas pasienio rajonuose.
Baltijos šalys priėmė bendrą sienų stiprinimo programą. Joje irgi planuojama atkurti pelkes, nors iki masinio nusausinimo jos sudarė net apie dešimtadalį Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritorijos. Europos ekologai pateikia papildomą argumentą už pelkių atkūrimą: tai padės įveikti klimato krizę.
Pelkės užima tik 3 proc. sausumos, bet jose saugoma trečdalis pasaulio anglies atsargų – dvigubai daugiau nei visuose miškuose.
Jei pelkės nusausinamos, durpės pradeda irti ir išskiria anglies dioksidą. Taip į atmosferą patenka 4 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (palyginimui: iš visos pasaulio aviacijos – 2,5 proc.). Jei pelkė paliekama gyvuoti, ji sugeria anglies dioksidą daug efektyviau nei miškas ir išskiria daug daugiau deguonies.
ES ir be gynybinių sumetimų ketina iki 2030 m. atkurti 30 proc. nusausintų pelkių, o iki 2050 m. – 50 proc. Ilgainiui tai turėtų padėti atgaivinti biologinę įvairovę, bet kalbant apie nepereinamumą, ypač sunkiajai technikai, efektas būtų labai greitas.
Vis dėlto ši idėja sulaukia ir prieštaravimų. Vokietijos ginkluotųjų pajėgų atstovas leidiniui „Politico“ sakė, jog pelkės padarys teritoriją nepereinamą ne tik priešui, bet ir sąjungininkams – pavyzdžiui, NATO konflikto su Rusija atveju kariams, kurie bus siunčiami iš Vakarų Europos per pelkėtą Rytų Vokietiją, Lenkiją,Baltijos šalis. Be to, net jeigu pelkės ir apsaugos nuo šarvuočių, jos neišgelbės nuo raketų ir dronų.
Vis dėlto pagrindiniai pelkių atkūrimo – tiek dėl karinių, tiek dėl ekologinių priežasčių – priešininkai yra žemės ūkio sektoriaus atstovai. Pelkių atkūrimas smarkiai sumažintų dirbamosios žemės plotų ir paliktų be pragyvenimo šaltinio daug ūkininkų.
Ekologai siūlo ūkininkams pereiti prie naujų kultūrų auginimo, pavyzdžiui, nendrių, kurios gali būti naudojamos statyboje ir pakuočių gamyboje. Bet jų rinka yra per maža, palyginti su tradicinėmis žemės ūkio kultūromis.
Parengta pagal „Politico“ inf.