„D.Trumpas staiga netapo proukrainietišku. Nebuvo jis savaime ir Kremliaus fantazijų advokatas. Jis nori kaip nors eliminuoti šį dirgiklį – pabaigti (vadinamąjį Joe Bideno) karą ir skirti dėmesį temoms, kurios jam daug įdomesnės ir aktualesnės.
Ketvirtasis aprašytas JAV prezidento požiūrio į Rusiją etapas pasižymi aštresne retorika Kremliaus atžvilgiu bei naujomis spaudimo priemonėmis – tarifais Indijai ir sankcijomis „Rosneft“ bei „Lukoil“, – sako analitikas.
Pasak jo, D.Trumpas neslepia nusivylimo, kad „draugiški“ asmeniniai santykiai su Vladimiru Putinu nelėmė jokio progreso. Jis vis dar mano, kad esmė – ekonomika: esą V.Putinas norėtų užbaigti karą ir pradėti plėtoti ekonominius ryšius.
15min montažas/Linas Kojala
„Šiuo atžvilgiu JAV prezidento perspektyva dramatiškai skiriasi nuo Kremliaus vado, kuris siekia sunaikinti Ukrainos valstybingumą ir nesiskaito su ekonominiais kaštais“, – pastebi L.Kojala.
Anot jo, Rusija praleido „galimybių langą“, nepasinaudodama dosniais D.Trumpo administracijos pasiūlymais – pavyzdžiui, pavasarį, kai JAV buvo pasirengusios de jure pripažinti Krymo aneksiją ir švelninti sankcijas.
„Kremliaus strategavimas išlieka primityvus (paremtas laiko tempimu), neadaptuojamas (remiasi nebeveikiančiomis priemonėmis) ir ignoruojantis struktūrines prielaidas. D.Trumpo metų pradžios pozicijos kirtosi su ilgalaikiais JAV interesais, Kongreso bei visuomenės požiūriu (tai, kad TD.rumpas galiausiai nešvelnino sankcijų, tik patvirtina struktūrinių veiksnių, sąlygojančių net ir jį, reikšmę). Todėl dabartinė politika grįžta arčiau „vidurkio“.
Galima įsivaizduoti sudėtingą situaciją Kyjivui, jei Kremlius (apsimestinai) siūlytų nuolaidas ir taip skatintų D.Trumpą vėl didinti spaudimą (pirmiausia retorinį) Ukrainai. Visgi, vargu ar Rusija tokiam žaidimui šiandien pajėgi. Matyti pasimetimo ženklų, negebant nuspėti D.Trumpo – nuo nesėkmingo Kirilo Dmitrijevo vizito į Vašingtoną iki teiginių, esą D.Trumpas tapo Europos politikos vykdytoju (tokie svarstymai apie prezidentą-marionetę nesulauks D.Trumpo administracijos simpatijų)“, – atkreipė dėmesį politologas.
Iš Medvedevo atimtas branduolinės retorikos megafonas kelia diskomfortą
Pasak jo, Kremlius net paskatino D.Trumpą užsiminti apie branduolinius bandymus – net jei JAV prezidentas, vengiantis detalių, nepaaiškina, ką tiksliai turi omenyje (veikiausiai kalba ne apie tiesioginius ginklų bandymus).
„Skeptikai sakytų, kad tokia retorika didina rizikas – būtent dėl to J.Bidenas ir Europos šalys šių temų vengė. Tačiau tie, kurie ilgus metus stebi Rusiją, puikiai supranta, kokios temos Kremliui jautriausios. Iš Dmitrijaus Medvedevo atimtas „branduolinės retorikos megafonas“ kelia diskomfortą“, – apibendrino L.Kojala.