Rezonansą visuomenėje sukėlę pernai prasidėję aplinkosaugininkų rengiami taršių transporto priemonių patikrinimai, panašu, taip garsiai nebeskamba. Nors Aplinkos apsaugos departamentas tikina vis dar vykdantis patikrinimus, pažeidimų beveik nėra. Savo ruožtu ir Aplinkos ministerija sako ieškanti efektyvesnių būdų.
Dar 2023 m., prieš įsigaliojant naujai tvarkai, departamentas skelbė, kad per metus planuoja patikrinti apie 9 000–15 000 automobilių. Tačiau iš „Delfi“ pateiktų skaičių, mastai gerokai mažesni.
Pažeidėjų beveik nėra
„Delfi“ pasidomėjo, kaip aplinkosaugininkams sekasi tikrinti vairuotojus, važinėjančius taršiomis transporto priemonėmis.
Kaip portalui perdavė Aplinkos apsaugos departamentas, 2024 m. per tris mėnesius patikrintos 472 transporto priemonės įvairiuose Lietuvos miestuose, tačiau nė vienas patikrintas automobilis neviršijo išmetamų teršalų kiekių ribinių verčių.
Šiemet nustatytas vos vienas atvejis. Nuo šių metų pradžios iki rugsėjo vidurio patikrintos 369 transporto priemonės, tačiau nustatytas tik vienas automobilis, neatitinkantis nustatytų numatytų taršos ribinių verčių.
Pareigūnai periodiškai patikrinimus atlieka įvairiuose šalies miestuose ir vietose.
Prie to prisidėjo ir prietaisų gedimai. „Dėl techninių sutrikimų automobilių teršalų matavimo prietaisuose, kurie buvo perduoti gamintojui garantiniam remontui, dalis suplanuotų darbų buvo atidėta, todėl patikrinimų dažnumas laikinai sumažėjo“, – nurodė tarnyba.
Šiemet taršos matavimai Panevėžyje pradėti gegužės 20 dieną, o birželio 3 dieną jie buvo tęsiami Biržuose.
Kaip perdavė atstovai, gegužės 22 dieną patikrinimai vyko Klaipėdoje, kur buvo patikrinta 20 transporto priemonių, tačiau normatyvų viršijimų nenustatyta. Gegužės 21–22 dienomis Šiauliuose ir Šiaulių rajone buvo patikrinti 23 automobiliai – pažeidimų taip pat nefiksuota.
Birželio 5 dieną taršos matavimai atlikti Telšių rajone, kur patikrinti 5 automobiliai, o birželio 6 dieną – Mažeikių rajone, kur patikrinta 15 transporto priemonių.
Aplinkos ministerija analizuoja naują idėją
Aplinkos ministerija „Delfi“ perdavė, kad tokią prevencinės kontrolės priemonę vertina teigiamai. Tai, kaip teigė, siunčia žinutę vairuotojams – automobilis turi būti techniškai tvarkingas ir nesukelti papildomos taršos.
„Svarbus yra netikėtumo faktorius, nes vairuotojai žino, kad jų automobiliai gali būti patikrinti bet kuriuo metu, todėl yra labiau motyvuoti susitvarkyti automobilį ir laikytis reikalavimų, o tai padeda mažinti transporto priemonių sukeliamą oro taršą ir gerina oro kokybę“, – nurodė ministerija.
Kadangi sprendimų dėl kontrolės formos keitimų nėra, patikrinimai ir toliau bus vykdomi.
„Tačiau planuojame ieškoti efektyvesnių būdų, kaip nustatyti pačias taršiausias transporto priemones. Šiuo metu analizuojame galimybes pereiti prie nuotolinės taršos stebėsenos, kuri leistų realiu laiku matuoti pravažiuojančių automobilių išmetamųjų teršalų kiekius ir tikslingai identifikuoti labiausiai teršiančius automobilius. Tokia stebėsena užtikrintų didesnį kontrolės veiksmingumą – leistų patikrinti didesnį automobilių kiekį, o patys taršiausi automobiliai turėtų susitvarkyti ir tik tada galėtų dalyvauti eisme“, – perdavė atstovai.
Būtent šią idėją Aplinkos ministerija laikytų kaip vieną iš veiksmingiausių priemonių.
„Svarbu paminėti ir šiuo metu taikomas finansines skatinimo priemones gyventojams įsigyti mažiau taršius automobilius ar kitas judumo priemones, elektromobilius“, – pridūriame komentare.
Asociatyvi / G. Bitvinsko nuotr.
S. Gentvilas mato kaip prevencinę priemonę
Buvęs aplinkos ministras, liberalas Simonas Gentvilas portalui „Delfi“ sakė manantis, kad ši iniciatyva buvo vienkartinė ir veikė kaip prevencinė priemonė. Tai nėra pagrindinis ir nuolatinis aplinkosaugos pareigūnų darbas.
Be to, eksministras teigė pastebėjęs, kad „Facebook“ socialiniame tinkle yra daugiau nei 50 tūkst. narių turinti grupė, kurioje vairuotojai vieni kitiems praneša, kur reidus atlieka aplinkosaugininkai.
„Manau, kad gyventojai, kurie turėjo taršesnius automobilius, išgirdę, kad yra tokie patikrinimai, pradėjo labiau prižiūrėti savo automobilius“, – pastebėjimu pasidalijo parlamentaras.
Visgi, jo nuomone, per kelerius metus vairuotojų požiūris taip greitai nepasikeitė ir todėl reikia toliau šviesti ir mokyti visuomenę.
Kaip svarstė, galbūt yra ir tokių vairuotojų, kurie nežino, kad jų automobilis sugedo ar į aplinką išleidžia per didelį kiekį teršalų.
S. Gentvilo ministerijai vadovavimo metu buvo ne viena priemonė, kaip keliuose sumažinti taršių automobilių srautą, tačiau jis pabrėžia, kad Aplinkos ministerija dirbo platesne aprėptimi. Taigi, kokie projektai labiausiai prisidėjo prie taršos mažinimo?
„Man atrodo, kad akcizų augimas ir projekcija į viršų buvo labai aiškus signalas, kad reikia rinktis labiau ekonomiškesnius automobilius ir daugiau benzino, ne dyzelio. Iš tikrųjų – dyzelinių automobilių pasirinkimas Lietuvoje stipriai mažėja, lyginant su benzininiais.
Vienas dalykas yra akcizų politika, o kitas dalykas yra elektromobilių skatinimas: atsirado ETR, įpareigojantys, kad kas penkta parkavimo vieta naujuose pastatuose būtų pritaikyta elektromobiliams. Atsirado ir didelė parama elektromobiliams įsigyti, bet tai nėra greitai įgyvendinami pokyčiai – Aplinkos ministerijoje per 2024 metus buvo apie 100 elektromobilių įvairiose institucijose“, – dėstė S. Gentvilas.
Paklaustas, ką mano apie stabdomą CO2 dedamosios didinimą, jis šį Finansų ministerijos kelią laiko klaida. Anot jo, reikėtų laikytis akcizų didinimo plano iki 2030 m., o vežėjai galėtų susigrąžinti dalį sumos pasiūlytomis schemomis, kurias jau turi ir Valstybinė mokesčių inspekcija.
Simonas Gentvilas / „DELFI“ nuotr.
Administracinė atsakomybė už padarytus nusižengimus Už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija ribines vertes, eksploatavimą, numatyta atsakomybė:
– asmenims – įspėjimas arba 100–300 eurų bauda (už pakartotinį nusižengimą – 300–500 eurų);
– juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–500 eurų bauda (už pakartotinį nusižengimą – 600–900 eurų).
Už transporto priemonių su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimą numatyta atsakomybė:
– asmenims – 100–300 eurų bauda (už pakartotinį nusižengimą – 300–500 eurų);
– juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–500 eurų bauda (už pakartotinį nusižengimą – 600–900 eurų).
Už aplinkos teršimą pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis ir mišiniais numatyta atsakomybė:
– asmenims – 60–120 eurų; juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 150–300 eurų;
– už pakartotinį nusižengimą – 550–1 200 eurų.
„Transeksta“ palaikė nuo pat pradžių
„Delfi“ Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ pasiteiravo, kaip vertina vykstančius patikrinimus ir ar pastebi taršių transporto priemonių mažėjimą.
„Asociacijos „Transeksta“ vadovai ne kartą yra išreiškę palaikymą Aplinkos apsaugos departamento (AAD) iniciatyvai atlikti automobilių taršos matavimus kelyje ir taip prisidėti kuriant efektyvesnę kontrolės sistemą, skatinančią žmones atidžiau prižiūrėti savo automobilius ir daryti tai ne kartą per dvejus metus, prieš vizitą į TA stotį, bet nuolatos – visą jų eksploatavimo laiką. Lig šiol fiksuoti AAD taršos tikrinimo rezultatai gana pastebimai skiriasi nuo automobilių dūmingumo bei anglies monoksido matavimo TA stotyse, tačiau labiausiai tikėtina, kad tai lėmė į pareigūnų akiratį patekę sąlyginai nauji automobiliai“, – nurodė Asociacijos atstovas Renaldas Gabartas.
Kaip rodo 2023–2024 metais „Transeksta“ atlikta TA stotyse apsilankiusių M1 ir N1 klasės transporto priemonių (iš viso maždaug 1,8 mln. automobilių) techninių trūkumų analizė rodo egzistuojant tiesioginė koreliaciją tarp mašinų amžiaus fiksuojamų trūkumų skaičiaus.
„Tarkime, matuojant benzininių ir dujinių variklių išmetamąsias dujas 3–5 metų amžiaus grupėje reikalavimų neatitiko 1,31 proc. automobilių, 9–11 metų grupėje – 4,02 proc., o 19–22 metų grupėje – net 17,27 proc. Dyzelinių variklių išmetamųjų dujų matavimo rezultatai tose pat amžiaus grupėse buvo 3,35 proc., 4,70 proc. ir 10,41 proc. Visi jie dalyvauti eisme galėjo tik po atitinkamo remonto ir pakartotinio vizito į TA stotis. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, kad teigiama TA kontrolierių išvada nėra „2 metų garantija“.
Vizito į TA stotį metu fiksuojama transporto priemonės „būklė“ būtent tuo metu ir vertinama ar ji atitinka minimalius reikalavimus, ar nekelia grėsmės kitiems eismo dalyviams. Jei automobilis intensyviai eksploatuojamas padėtis gali keistis ir įvairios techninės problemos, lemiančios didesnę aplinkos taršą, „paūmėti“ netgi praėjus viso labo keletui mėnesių po to, kai TA stotyje dirbantys kontrolieriai automobiliui neturėjo jokių priekaištų“, – komentavo atstovas.
Dūmingumo reidas / „Kas vyksta Kaune“ nuotr.
Gyventojai naujovę priėmė kritiškai
Nuo praėjusių metų Aplinkos apsaugos departamentas buvo įgaliotas tikrinti transporto priemonių išmetamų teršalų kontrolę. Paskelbus, kad aplinkosaugininkai be kitų institucijų dalyvavimo šviesiu paros metu galės tikrinti, ar transporto priemonės tvarkingos, visuomenėje pasipylė klausimai.
Kad tuo metu sklandė daug netikslios ar net melagingos informacijos, prisimena ir tuo metu aplinkos ministro kėdėje buvęs Simonas Gentvilas. Jis, kartu su institucijomis, turėjo raminti vairuotojus ir detaliai paaiškinti, kaip vyks patikrinimai.
Kilus klausimams, kaip žinoti, kad stabdo tikri pareigūnai, o ne apsimetėliai, buvo aiškinta, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šviesiu paros metu vilkėdami tarnybine uniforma sustabdo automobilį turi prisistatyti ir tada paprašyti vairuotojo prisijungti kompiuterį prie automobilio sistemos.
Prisijungus variklis turi būti šiltas, tada pakeliamos variklio apsukos, įstatomas zondas į duslintuvą ir atliekami automobilio dūmingumo matavimai.
„Nustačius, kad transporto priemonės išmetamųjų dujų kiekis viršija ribines vertes arba esant alyvos, degalų ar kito eksploatacinio skysčio (išskyrus langų plovimo skystį) nuotėkiui, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, bus panaikinamas techninės apžiūros (TA) dokumentų galiojimas ir transporto priemonė nebegalės dalyvauti eisme“, – skelbė priežiūros tarnyba.
Tačiau nuo praėjusio rugpjūčio vairuotojams skiriama daugiau laiko pasirūpinti savo transporto priemone iki nustojant galioti techninei apžiūrai.
Aplinkosaugininkai, nustatę, kad transporto priemonės į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija ribines vertes, pirmą kartą tokios transporto priemonės vairuotojui skirs įspėjimą, tačiau techninės apžiūros galiojimą vis tiek naikins pagal nustatytą tvarką, t. y. po septynių darbo dienų, informuoja departamentas.