Rusijos deputatas kalbėdamas su laikraščiu „Gazeta“ pabrėžė: „Nematau jokių kliūčių tiekti draugiškai šaliai naujus produktus, tokius kaip „Orešnik“.
Jis tikino, kad Rusija išlieka pagrindine Venesuelos karine-technine partnere, tiekianti „beveik visą ginklų spektrą, nuo šaulių ginklų iki aviacijos“.
Socialinių tinklų nuotrauka/Rusijos „Orešnik“ raketos nuolaužos
A.Žuravliovas pridūrė, kad tiekimo detalės yra slaptos, ir įspėjo, kad „amerikiečiai gali sulaukti staigmenų“.
„Orešnik“ raketa yra vienas iš Vladimiro Putino vadinamųjų superginklų, kuriais jis pastaraisiais mėnesiais žvangina, norėdamas įbauginti Vakarus.
Tačiau, kaip praeitą savaitę pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Vasylis Maliukas, Ukrainos pajėgos užpraeitą vasarą Rusijos tereitorijoje sunaikino vieną iš trijų „Orešnik“ raketų.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusija turėjo galimybę paleisti tris „Orešniko“ šūvius. Vieną iš jų ji panaudojo, kitą sunaikino Ukrainos gynybos pajėgos. Užsienio žvalgybos tarnybos duomenimis, Rusija turi dar bent vieną šūvį.
Rusijos valstybinė žiniasklaida, nepateikdama jokių įrodymų, jau anksčiau pranešė, kad ši raketa gali per valandą pasiekti bet kurią vietą Europos žemyne ir jį sunaikinti šešiomis nepriklausomai manevruojančiomis kovinėmis galvutėmis, kurių kiekviena esą ginkluota branduoliniu šaudmeniu.
Rusijos deputatas taip pat teigė, kad rusų naikintuvai Su-30MK2 sudaro Venesuelos karinių oro pajėgų branduolį, todėl ji yra „viena galingiausių aviacijos valstybių regione“.
Jis taip pat paminėjo ankstesnius S-300VM („Antey-2500“) sistemų pristatymus ir neseniai Il-76 lėktuvais transportuotas Pancyr-S1 ir Buk-M2E oro gynybos sistemas.
„Wikipedia“ nuotr./Oro gynybos sistema „Pancyr“
Pasak politiko, Maskvos tarptautiniai įsipareigojimai neriboja pažangių ginklų, įskaitant „Kalibr“ sparnuotųjų raketų sistemas, tiekimo Karakasui.
Kreipėsi į Maskvą
Leidinys „The Washington Post“ praėjusią savaitę pranešė, kad Venesuela paprašė Maskvos 14 „žemė-oras“ raketų sistemų, Su-30MK2 naikintuvų ir kapitalinio variklių remonto, radarų remonto ir logistinės paramos.
Šaltiniai leidiniui pranešė, kad Karakasas taip pat kreipėsi į Kiniją ir Iraną, siekdamas gilinti bendradarbiavimą stebėjimo, GPS trukdžių ir tolimųjų dronų technologijų srityse.
Tuo tarpu JAV karinė veikla Karibuose tik sustiprėjo. Rugpjūčio mėnesį Donaldo Trumpo administracija dislokavo 16 tūkst. karių jūrų ir oro pajėgas kovai su narkotikais. Šias pajėgas sudaro aštuoni paviršiniai laivai, branduolinis povandeninis laivas, B-52 bombonešis, F-35 naikintuvai ir lėktuvnešis „Gerald R. Ford“ su penkiais eskorto laivais.
JAV kelia iš pelenų seną karinę bazę
Kaip sekmadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“, JAV taip pat ėmėsi atgaivinti ilgą laiką neveikusią „Roosevelt Roads“ karinę bazę Puerto Rike, kuri buvo nenaudojama daugiau nei du dešimtmečius.
AFP/ „Scanpix“/JAV kariai
Statybos prasidėjo rugsėjo 17 d., kai darbininkai pradėjo modernizuoti takelius, vedančius į kilimo ir tūpimo takus – tikimasi, kad tai padidins naikintuvų ir krovinių skrydžių skaičių.
Diegiama nauja įranga ir laikinos konstrukcijos, o papildomi infrastruktūros projektai, įskaitant šaudmenų sandėlius, vykdomi civiliniuose oro uostuose Puerto Rike ir JAV Virdžinijos salose, esančiose maždaug 800 kilometrų nuo Venesuelos.