Karas Ukrainoje. 2025-ųjų spalis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų spalis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų spalis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų spalis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų spalis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų spalis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų spalis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų spalis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų spalis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų spalis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų spalis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų spalis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų spalis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų spalis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų spalis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų spalis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų spalis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje (nuotr. Telegram)
Rusų ataka Kyjive (nuotr. Telegram)
Rusų ataka Kyjive (nuotr. Telegram)
Rusų ataka Kyjive (nuotr. Telegram)
Rusų ataka Kyjive (nuotr. Telegram)
Rusų ataka Kyjive (nuotr. Telegram)
Rusų ataka Kyjive (nuotr. Telegram)
Rusų ataka Kyjive (nuotr. Telegram)
Rusų ataka Kyjive (nuotr. Telegram)
Rusų ataka Kyjive (nuotr. SCANPIX)
Jis priminė, kad 2022 m. invazija į Ukrainą lėmė Šiaurės Atlanto aljanso plėtrą: į bloką įstojo Suomija, turinti 1300 km sausumos sienos su Rusija, ir Švedija, kurios krantus skalauja Baltijos jūra.
Tuo tarpu V. Putinas, skelbdamas „specialiosios operacijos“ pradžią, sakė, kad neleis „NATO karinei mašinai“ priartėti prie Rusijos sienų.
Taip pat nepasiteisino Kremliaus planas nuversti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, pažymėjo G. Cavo Dragone.
Jo nuomone, V. Putinui jau nepavyks paimti šios šalies į savo kontrolę. „Jie negaus draugiškos ar marionetinės vyriausybės, kaip Baltarusijoje“, – pabrėžė jis.
Taip pat pareigūnas pažymi, kad Europos šalys „pabudo“ ir pradėjo atsakingiau žiūrėti į savo gynybą, nusprendusios padidinti gynybai skiriamas išlaidas iki 5 proc. BVP. Be to, jos toliau ginkluoja Ukrainą, kurią Kremlius ketino „demilitarizuoti“.
Laikas sėsti prie derybų stalo
G. Cavo Dragone nuomone, visa tai rodo karą pradėjusio V. Putino „strateginę nesėkmę“, nepaisant „lėtų ir nežymių Rusijos laimėjimų“ fronte, kurie pasiekiami didelių nuostolių kaina.
Pasak admirolo, operatyviniu požiūriu karas tarp Rusijos ir Ukrainos yra patekęs į aklavietę ir „praktiškai atėjo laikas deryboms, nes priešingu atveju tiesiog švaistomos žmonių gyvybės“.
Jis pridūrė, kad NATO „stovės“ su Ukraina, kol bus pasiektas tvirtas taika.
„Esame pasirengę ginti visas 32 mūsų valstybes“
Admirolas taip pat pasidalijo mintimis apie būsimų invazijų ar antpuolių riziką. Anot G. Cavo Dragone, jei tai įvyktų, labiausiai tikėtinu antpuolio taikiniu būtų Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva. Tačiau tokiu atveju įsigalios aljanso sutarties 5 straipsnis ir NATO šalys ateis į pagalbą, sakė admirolas.
Tuo pačiu G. Cavo Dragone yra įsitikinęs, kad galimoje gynybos operacijoje dalyvaus ir JAV. „Taip, nes jie prisiėmė šį įsipareigojimą ir pabrėžė, kad vis dar yra žaidime“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie dabartinius NATO poreikius, admirolas G. Cavo Dragone sakė, kad viena iš prioritetinių sričių yra oro gynyba. Neseniai įvykę Rusijos dronų skrydžiai Lenkijos ir Rumunijos oro erdvėje paskatino aljansą modernizuoti savo oro gynybos sistemas.
Komentuodamas Putino pareiškimus apie „sėkmingus“ ilgos distancijos branduolinių sistemų – sparnuotosios raketos „Burevestnik“ ir torpedos „Poseidon“ – bandymus, G. Cavo Dragone pažymėjo, kad NATO nebijo šios grėsmės.
„Esame pasirengę ginti visas 32 mūsų valstybes ir vieną milijardą jų gyventojų. Mes esame branduolinis aljansas“, – pabrėžė jis.
Šaltinis:
tv3.lt
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!