„Čia yra esminis lūžis Lietuvos veide. Oro uosto atvykimo terminalas yra mūsų vizitinė kortelė. Ant jos parašyta, kad Lietuva yra šiuolaikiška, pažangi inovatyvi, vakarietiška, atvira, auganti šalis, kurioje laukiamas kiekvienas, kuri priima kiekvieną, kuri sprendžia visus iššūkius, su kuriais susiduria“, – renginyje teigė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Šių metų viduryje baigtas architektūrinis projekto konkursas, renkant geriausią VNO architektūrinę viziją. Jame dalyvavo 11 idėjų, tarptautinės komisijos vertinimu atlikus atranką pirmoji vieta atiteko „Zaha Hadid Architects“ architektams.
LTOU Infrastruktūros departamento vadovo Arno Dūmano teigimu, tai – istorinis įvykis, kuomet šalies oro uosto terminalo projektavimą vykdys užsienio architektai.
„Buvo labai ilgas pasiruošimas būtent šiam konkursui. Pirmas architektūrinės idėjos konkursas, kurį įgyvendinome mes, anksčiau tokios patirties neturėjome“, – renginyje sakė A.Dūmanas.
Kaip praneša LTOU, pirmasis 5,74 mln. eurų vertės projekto etapas vyks iki 2028 m. pabaigos. Jis apims projektavimą, senų pastatų griovimo, teritorijos atlaisvinimo darbus. Taip pat per šį laikotarpį planuojama atlikti naujojo terminalo, aplinkinių teritorijų rangos darbus ir atverti terminalą keleiviams.
Planuojama suprojektuoti modernią beveik 3,8 tūkst. kv. metrų bagažo atsiėmimo ir 1,2 tūkst. kv. metrų keleivių pasitikimo salę, privažiavimo prie naujojo terminalo ir sutvarkytos erdvės kelius.
Bendrasis būsimojo VNO atvykimo terminalo plotas – daugiau nei 12,5 tūkst. kv. metrų. Viduje bus sukurta apie 2,5 tūkst. kv. metrų naujoms prekybos, maitinimo ir kitų paslaugų erdvėms. Taip pat bus įrengtos patalpos LTOU darbuotojams, prieš terminalo pastatą – viešoji erdvė.
Dėmesys skiriamas kultūriniam kontekstui ir tvarumui
Savo ruožtu „Zaha Hadid Architects“ direktorius Ludovico Lombard pažymėjo, jog įmonės architektūrinė idėja apjungia modernumą su esamu kultūriniu kontekstu.
„Mums prireikė kūrybinių sprendimų, kaip įsilieti į egzistuojantį kontekstą. (…) Mes iš tikrųjų turime interpretuoti šį projektą iš naujo, kad tai būtų ir šiuolaikinis, modernus projektas, ir tuo pačiu atlieptumėme kultūrinį kontekstą“, – sakė L. Lombard.
Naujojo atvykimo terminalo architektūrinė idėja, kaip pranešė LTOU, paremta rombo ir trikampių figūromis. A. Dūmanas atkreipė dėmesį, jog bus naudojami ir tvarūs, efektyviai atsinaujinančius energijos šaltinius išnaudojantys sprendimai.
„Tikrai planuoja panaudoti lietaus vandenį – jį surinkti ir po to jau panaudoti pastato eksploatacijos metu. (…) Taip pat ir Ludovico kalbėjo apie didelį dėmesį šviesai, tai matome, kad tam tikri šviesos sprendimai, tiek stogas su savo dinamika ir išraiška atitinkamai leis saulės energiją tinkamai panaudoti vasarą būtent apsaugant nuo karščio, o žiemą pritraukiant dalį šilumos“, – teigė LTOU atstovas.
„Jų viena iš vizitinių kortelių yra būtent tvarumas ir energijos iš gamtos panaudojimas“, – pabrėžė jis.
Senojo atvykimo terminalo ateitis nežinoma
Dabartinis atvykimo terminalas pastačius naująjį nebūtų naudojamas, tačiau vis dar nežinoma, ar jis bus nugriautas. Anot A. Dūmano, bus svarstoma apie galimybes jį pritaikyti kitoms funkcijoms.
„Šiuo metu kaip tik rengiame „Master planą“ būtent komercinio įveiklinimo būtent senojo mūsų terminalo. Tai matysime turbūt šių metų pabaigoje, kitų metų pradžioje, ką galima būtų su juo padaryti ateityje. Tačiau funkciškai, iš keleivio perspektyvos, mes iš esmės nematome dabartiniame kontekste kažkokio didelio panaudojimo būtent su senuoju terminalu“, – žurnalistams sakė A. Dūmanas.
„Galbūt bus griaunamas, priklausomai, kaip mums pavyks ateinantys etapai, kuomet pristatysime savo galimus sprendinius dėl jo būsimo komercializavimo“, – tęsė jis.
Anot LTOU Infrastruktūros vadovo, tada bus sprendžiamas ir kultūros paveldo klausimas.
Rangovo atranką terminalo statyboms planuojama skelbti 2027-ųjų pirmoje pusėje.
Naują Vilniaus oro uosto atvykimo terminalą planuojama atidaryti 2028 metų pabaigoje.