Europos Komisija paruošė teisės akto projektą, kuriuo siekia, jog visi Europos Sąjungos pensinio amžiaus ūkininkai, gaunantys senatvės pensiją, negautų už savo hektarus tiesioginių ES išmokų. Jau paruoštas įstatymo projektas, kurio 6-o straipsnio 6-as punktas skelbia, jog šį reikalavimą ES narės turėtų įgyvendinti iki 2032 m.
Tuo pat metu būtų skiriama daugiau lėšų jauniems Europos žemdirbiams. O iki 2040 m. ketinama padvigubinti jaunų ūkininkų skaičių ir taip įgyvendinti ES kartų atsinaujinimo strategiją žemės ūkio sektoriuje.
Tačiau vyresni ūkininkai, vykdantys visas ES direktyvas, bet neteksiantys išmokų vien todėl, jog yra vyresni, čia įžvelgia diskriminaciją dėl amžiaus.
Europos Komisija aiškina, jog tenka griebtis tokių drastiškų priemonių, nes ūkininkauti ryžtasi vis mažiau jaunimo. Vidutinis europiečių žemdirbių amžius – 57 metai. Daugiau nei 31 proc. ES ūkių valdo pensininkai. Tik apie 12 proc. ūkininkų yra jaunesni nei 40-ies metų.
Kas, šiai senėjimo tendencijai tęsiantis, ateityje dirbs ES žemdirbystės ir miškininkystės sektoriuje, kuris užima 85 proc. ES teritorijos bei aprūpina maisto produktais 450 mln. europiečių? Jaunimas į žemės ūkį neskuba, nes čia dirbančio žmogaus alga sudaro tik 60 proc. nuo ES vidutinio darbo užmokesčio.
Šiuo metu ES yra apie 10 mln. ūkių, tačiau baiminamasi, jog iki 2040 m. gali likti tik apie 3,9 mln. ūkių. Be to, net du trečdalius visų ES ūkių sudaro maži, apie 5 ha ploto ūkeliai (vynuogynai, alyvmedžių plotai), kur dirba savininko šeima.
Lietuvoje – tas pats
Senėjimo žemės ūkyje tendencija būdinga ir Lietuvai. Tik apie 13 proc. ūkininkų yra jauni žemės ūkio valdų valdytojai. 51 proc. – vidutinio amžiaus, o pensininkai žemės valdytojai sudaro 36 proc.
Tiesa, statistika rodo, jog jaunimas kasmet Lietuvoje valdo vis daugiau hektarų, o pensininkų ir vidutinio amžiaus ūkininkų valdos laipsniškai, bet gana nežymiai mažėja. Vidutinis lietuviško ūkio dydis – 15,84 ha. Iš viso Lietuvoje užregistruota apie 87 tūkst. ūkių.
Kaip bebūtų, tačiau išmokų praradimas mūsų pensinio amžiaus ūkininkams būtų labai skaudus. Ne tik morališkai, bet ir finansiškai. Mat vienkartinės metinės išmokos už dirbamą žemę gali siekti nuo 20 tūkst. Eur .Tiesa, negali viršyti 100 tūkst. Eur per metus.
Per jaunas komisaras?
Europos Komisijos komisarui Kristoferiui Hansenui (Christopher Hansen), atsakingam už žemės ūkį, viso labo tik 43-eri metai. Iki pensinio amžiaus dar toli. K.Hansenas kilęs iš turtingojo Liuksemburgo. Čia senatvės pensija skiriama nuo 65-erių, tačiau pensininkai gauna didžiausias senatvės pensijas ES (4818 Eur). O Lietuvoje vidutinė senatvės pensija – 670 Eur. Tad mūsiškiai diskriminaciją dėl amžiaus daug skaudžiau pajustų.
ES teritorijoje gyvenančius vyresnius žmones EK jau ne pirmą kartą traktuoja priešiškai. 2023 m. tuometiniams europarlamentarams buvo išplatintas komunikatas, kuriame teigta, jog būtent pensinio amžiaus žmonės sukelia didžiausią šiltnamio efektą. Esą iki 2060-ųjų apie 39 proc. į atmosferą išmetamų teršalų (anglies dioksido, smalkių, metano ir t.t.) generuos žmonės, vyresni nei 65-erių metų. Tąkart į tokį vyresnių žmonių paniekinimą nesureagavo nei 705 europarlamentarai, nei žmogaus teisių gynėjai. Komunikatas buvo perskaitytas ir pamirštas.
Kaip į pensinio amžiaus ūkininkų segregaciją reaguos dabartiniai 720 europarlamentarų – dar neaišku. Žmogaus teisių gynimo organizacijos taip pat tyli. Matyt, dauguma ES pensininkų ūkininkų nepriklauso LGBT?
Komentuoja Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas PRANAUSKAS:
Suprantu, kad Europos Komisija išsikėlė tikslą atjauninti ES žemės ūkį, bet ar tinkamais metodais? Iš kitos pusės čia yra paprasčiausias žmonių nuvarymas nuo žemės ūkio.
Ar žinote, kiek Lietuvoje yra pensinio amžiaus ūkininkų? Daugybė jų yra! Todėl čia yra absurdas – nemokėti išmokų dėl amžiaus.
Bet toks Europos Komisijos požiūris į vyresnio amžiaus žmonės yra ne atsitiktinis. 2023-iaisiais jie skaičiavo, kiek vyresnio amžiaus žmonės pridaro negerų emisijų, tai yra teršalų į atmosferą ir dėl to esą sukelia didžiausią šiltnamio efektą. Dabar vyresni žmonės vėl traktuojami kaip blogiečiai. Tiesa, prieš kelis metus buvo kalba apie visus ES žmones, vyresnius nei 65-eri metai, o dabar kalba eina tik apie ūkininkus, vyresnius nei 65-erių, kad būtent jie nieko neverti.
Bet išmokos juk nemokamos šiaip sau. Visada buvo reikalavimai, kurių reikėjo laikytis. Reikėjo palikti kažkiek žemės pievoms, auginti atitinkamas kultūras – tris ar daugiau, neauginti tos pačios žemės ūkio kultūros vis toje pačioje vietoje ir taip toliau. Ūkininkai tuos reikalavimus vykdė, o dabar tam ūkininkui pensininkui, aš labai negražiai pasakysiu – „pensijonui” – Europos Komisija sako:„ai, žinai, mes tau nemokėsime už tai!”
Tai kaip čia dabar suprasti? Aš nežinau, kaip čia paaiškinti, nes iš esmės tu mane nuvarai nuo žemės! Mintis gal tokia ir yra, kad žemę perrašytum vaikams, bet ir dabar turime tokių atvejų, kai ūkininkai neturi, kam žemės perduoti, kadangi vaikai nenori to sunkaus darbo imtis. Turi kitus užsiėmimus arba išvykę į užsienį. Gal nori, kad žmogus savo žemę parduotų?
Tai čia yra absurdas, nesuvokiu tokių dalykų! Kaip galima tokius dalykus įrašyti į dokumentą? Juk ne sau asmeniškai kažką užrašė, bet į Europos Komisijos dokumentą! Kažkoks rusų humoristas, gal Žvaneckis yra pasakęs – „seneliai, nebijokite, jūsų vaikams už jus atkeršys anūkai”.
Įsivaizduoju, jog ne pensininkai Europos Komisijoje rašo tokius dokumentus, bet ar nepagalvoja, kad jie patys už 10 metų ar vėliau taps pensininkais ir atsidurs tarp tų nurašytų, kurie, atsiprašau, kažkokias negražias dujas ar kitokius negražius dalykus į atmosferą emituoja.
Anksčiau buvo išskirta vienintelė žmonių grupė iš visų žmonių, kurie šiltnamio efektą didina. Tai yra, buvo išskirti pensininkai kaip didžiausi oro teršėjai, tačiau ar vienas žmogaus teisių gynėjas, nors vienas kalbėtojas į tai sureagavo?
O dabar pagal amžių segreguojami ūkininkai. Todėl visi tie lygių galimybių, visokių rasinių, lytinių ir t.t. lygybių gynėjai turėtų dabar trinktelėti kumščiu į stalą ir sakyti – „klausykite, taip nejuokaukite!” Juk Europos Sąjungoje daug struktūrų yra, kurios saugo visokias lygybes, o čia juk aiški diskriminacija dėl amžiaus!
Ir ši diskriminacija įrašyta ne šiaip kokiame raštelyje, bet teisės akto projekte. Ten, kur buvo rašoma apie pensininkus, teršiančius atmosferą, buvo tik komunikatas, tai yra, daugiau kaip rašinėlis, vizija, o čia jau yra teisės akto projektas!
Nemanau, kad Europos Parlamentas pritars šiai ūkininkų pensininkų diskriminacijos idėjai, bet klausimas – kaip tokia idėja iš viso galėjo virsti teisės akto projektu. Tiesiog neįsivaizduoju. Juk Europos Komisija turi teisininkų, kurie peržiūri visus dokumentus ir pateikia išvadas, kiek jie suderinami su Europos teise ir vertybėmis. Kaip toks dokumentas iš viso galėjo praeiti teisininkų barjerą? Iš kitos pusės – o ką veikia tarnybos, kurios kontroliuoja, kad būtų laikomasi europinių vertybių. Ar vyresnio amžiaus žmogus Europoje jau nieko nevertas?