Kitų brandos egzaminų prognozės ne tokios dramatiškos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kol kas sprendimų nesiūlo, tačiau švietimo bendruomenei diskusijai pateikė kelis scenarijus, kurie padėtį taisytų.
Posėdyje buvo pristatyta informacija apie esamą padėtį. 2025 m. vidurinio ugdymo programą baigė 23,7 tūkst. abiturientų. Brandos atestatų negavo 3 0 65 (12,9 proc.) abiturientų, be papildomų 10 balų prie egzaminų pridėjimo būtų negavę 4 107 (17,3 proc.) abiturientų.
Paaiškino, kodėl negalima tikėtis itin lengvų užduočių
Viceministras posėdyje priminė, kaip skaičiuojami VBE rezultatai.
„Turime VBE I dalį, atliekamą kompiuteriais, prie surinktų taškų pridedamas VBE II dalies, kai mokiniai užduotis atlieka egzaminų centruose, klasėse, rezultatas, ir tokiu būdu gauname bendrą rezultatą. Tada tas rezultatas taškais yra paverčiamas į VBE rezultatą balais“, – aiškino J. Petkevičius.
Kaip aiškino viceministras, jeigu moksleiviai surinko 35-95 taškus, jiems pridedami penki balai, ir taip gaunamas galutinis egzamino rezultatas balais. Jeigu abiturientas surinko 96-100 balų, jam užskaitoma kaip 100 balų. O, jeigu surinkta 34 ir mažiau taškų, egzaminas laikomas neišlaikytu.
Vertinant, VBE atitiktį pasiekimo lygiams, jeigu yra iš egzamino surinkt 40 balų, laikoma, kad tai yra slenkstinis lygis, jeigu 41-49 balai – patenkinamas, 50-84 balai – pagrindinis, 85-100 balų – aukštesnysis.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad, pagal dabar galiojančias ugdymo programas ir pagal tai sudarytą egzaminų programą, egzaminuojama yra tik iš vidurinio ugdymo programos, (…) todėl lengvų užduočių negali būti. (…) Jeigu būtų iš visų dvylikos metų arba 9-12 klasių turinio, dalis užduočių galėtų būti lengvesnės. Vadinasi, visos užduotys (…) turi būti tik iš 11-12 klasės kurso“, – dėstė J. Petkevičius.
Viceministras informavo, kad 2026 m. esamos įstatyminės bazės neketinama keisti.
Parengė blogiausią, tikėtiną ir geriausią scenarijų
Parengtos prognozės 2026 metams. Pagal Nacionalinės švietimo agentūros sukurtą metodologiją, 2026 m. VBE rezultatai prognozuojami remiantis 2025 m. VBE I dalies rezultatais ir 2025 m. abiturientų rezultatais. Skaičiuojant prognozę, buvo matuojama, kiek 2025 m. VBE galutinis rezultatas priklauso nuo VBE I rezultato.
„Kadangi kiekviena prognozė susijusi su galima paklaida, todėl buvo parengti duomenys, koks būtų blogiausias, tikėtinas (…) ir geriausias scenarijai“, – kalbėjo J. Petkevičius.
Viceministras pristatė prognozes skirtingiems egzaminams. Pradžioje – biologijos VBE. 2025 m. šio egzamino po pridėtų 10 balų neišlaikė 7,8 proc. , be pridėtų būtų neišlaikę – 22,8 proc. abiturientų. 2024 m. šio egzamino neišlaikė 5 proc. laikiusiųjų.
Pagal VBE I dalį, prognozė 2026 metams, esant 35 taškų ribai, būtų tokia: pagal blogiausią scenarijų, biologijos VBE neišlaikiusiųjų dalis siektų 44 proc. (4525 asmenys), pagal tikėtiną scenarijų – 22 proc. (2246 asmenys), pagal geriausią scenarijų – 4 proc. (390 asmenų).
Istorijos VBE prognozė 2026 metams vertinta taip: 2025 m. istorijos VBE po pridėtų 10 balų neišlaikė 4 proc. , be pridėtų balų būtų neišlaikę 13,4 proc. abiturientų. 2024 m. šio egzamino neišlaikė 1,1 proc. laikiusiųjų.
Vertinant, kad išlaikymo riba būtų 35 taškai, 2026 m. prognozė būtų tokia: pagal blogiausią scenarijų šio egzamino neišlaikytų 56 proc. (5283 asmenys), pagal tikėtiną scenarijų – 21 proc. (2014 asmenų), pagal geriausią scenarijų – 3 proc. (265 abiturientai).
Matematikos A lygio egzamino 2025 m. po pridėtų 10 taškų neišlaikė 15,2 proc. , be pridėtų taškų būtų neišlaikę 28,5 proc. abiturientų. 2024 m. šio egzamino neišlaikė 10,5 proc. laikiusiųjų.
Esant 35 taškų ribai, prognozuojama, kad 2026 metais: pagal blogiausią scenarijų, šio egzamino neišlaikys 48,2 proc. (6760 asmenys), pagal tikėtiną scenarijų – 24 proc. (3379 asmenys), pagal geriausią scenarijų – 7 proc. (996 asmenys) laikiusių.
Matematikos B lygio VBE po pridėtų 10 balų neišlaikė 42,3 proc. , be pridėtų balų būtų neišlaikę 58,6 proc. laikiusiųjų.
2026 m., esant 35 balų išlaikymo ribai taškais, pagal blogiausią scenarijų matematikos B lygio VBE neišlaikys 92,2 proc. (8354 asmenys), pagal tikėtiną scenarijų – 70 proc. (6369 asmenys), pagal geriausią scenarijų – 44 proc. (3970 asmenys) laikiusiųjų.
Kaimyninėse šalyse kartelės mažesnės
Viceministras akcentavo, kad visose šalyse baigiamojo egzamino išlaikymo riba yra nacionalinis susitarimas. „Kažkada Lietuvoje buvome susitarę, kad tai bus 16 taškų, (…) dabar buvo susitarta, kad bus 35 taškai“, – kalbėjo J. Petkevičius.
ŠMSM apžvalgai naudojo duomenis šalių, kurios turi panašią istorinę patirtį. Estijoje, kad egzaminas būtų išlaikytas, šiuo metu reikia surinkti 1 proc. iš 100 galimų.
„Estai prieš keletą metų buvo pakėlę iki 20 proc., bet nuo praeitų metų vėl grįžo prie 1 proc. (…) Estijoje vaikai turi išlaikyti tris egzaminus „, – pasakojo J. Petkevičius.
Pasak viceministro, Latvija nuo 2014 m. iki 2021 m. taikė 5 proc. išlaikymo ribą. 2019 m. jie pakeitė ugdymo programas ir po ketverių metų ribą pakėlė 5 procentais, ir dabar ją kasmet kelia iki 20 procentų. Šios ribos jie neplanuoja keisti.
Lenkija nuo 2014 m. turi 30 proc. ribą. Jie taip pat keletą kartų keitė ugdymo programas, bet išlaikymo ribos nekeitė.
„Lietuva šiuo metu turi 35 proc. išlaikymo ribą“, – informavo J. Petkevičius.
Scenarijai, jeigu riba būtų keičiama
Viceministras pristatė scenarijus, koks būtų rezultatas, jeigu būtų atliktas vienas ar kitas egzaminų sistemos pokytis.
Tarkime, jei būtų išlaikytas reikalavimas dėl dviejų privalomų valstybinių brandos egzaminų, bet riba būtų sumažinta iki 25 taškų (nuo dabartinių 35 taškų), tuomet rezultatai pagerėtų 8 procentais.
Jeigu būtų reikalavimas dėl vieno privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, ir būtų palikta 35 taškų riba, rezultatai pagerėtų 10 proc., o, jeigu užtektų išlaikyti bet kokį valstybinį brandos egzaminą, tuomet – 13 procentų.
„Mes nei vieno varianto nesiūlome (…). Pateikėme tokius galimus scenarijus ir norėtume su pagalbininkais švietimo srityje pasidalinti mintimis, ką jūs galvotumėte, koks scenarijus Lietuvai būtų geriausias“, – kalbėjo J. Petkevičius.