Kaip skelbta, antradienį Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Laurynas Šedvydis su socialdemokratų frakcijos kolegomis ir liberalų bei konservatorių atstovais įregistravo partnerystę reglamentuojančias įstatymų pataisas.
Projekte numatoma, kad lyčiai neutrali partnerystė galėtų būti įteisinama per Civilinį kodeksą (CK). Siūloma įtvirtinti registruotos partnerystės institutą, taip pat reglamentuoti ne tik materialinius ir teisinius partnerių santykius, bet ir nustatyti jų moralinius įsipareigojimus.
Pasak LGL vadovo V. Simonko, antradienį registruotos įstatymų pataisos – kompromisinis variantas. Tačiau, kaip pažymi, jau ir tai yra žingsnis į priekį.
„Jeigu jūs manęs paklaustumėte, ko aš norėčiau – aš galiu tiesiai pasakyti, kad norėčiau tokios santuokos lygybės, kokia yra Estijoje. Estijoje socialdemokratai sugebėjo tą padaryti“, – Eltai teigė V. Simonko.
„Toks (projekto – ELTA) variantas, kurį siūlo parlamentarai, yra galimas, bet iškart sakau – mano pozicija tai yra kompromisinis variantas. Tačiau esant dabartinei situacijai, mes negyvename vakuume, mes suprantame, kad koalicijos partneriams sunku susitarti dėl šio klausimo, todėl manau, kad tai teisingas kelias“, – dėstė jis.
J. Juškaitė: džiugu, kad socialdemokratai bando įgyvendinti duotą pažadą
Savo ruožtu Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė teigia dar nespėjusi nuodugniai susipažinti su parlamentarų siūlomomis partnerystę reglamentuojančiomis įstatymų pataisomis. Tačiau, kaip pabrėžė ji, sveikintina, kad valdantieji socialdemokratai imasi realių veiksmų sprendžiant partnerystės klausimą.
„Buvo kalbama, kad per Seimo rudens sesiją bus pateikiamas naujas projektas, kuris spręstų tos pačios lyties porų ir skirtingų lyčių porų santykius nesusituokus. Aš džiaugiuosi, kad šitas pažadas yra ištesėtas, kad yra įregistruota. Aišku, reikia išsinagrinėti visą apimtį ir pasižiūrėti, kas ten yra“, – Eltai antradienį komentavo J. Juškaitė.
„Skamba nuosekliai ir logiškai, nes mūsų CK numato partnerystės institutą. Antra, CK jau yra dalis tų teisių ir pareigų, kad ir labai nedidele apimtimi. Ir tada atrodo logiška, ypač turint omenyje Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, papildyti CK tam tikromis nuostatomis“, – teigė ji.
Tikisi premjerės lyderystės
V. Simonko pripažįsta, kad šiam įstatymo projektui nebus lengva prasiskinti kelią Seime. Todėl, pasak LGL vadovo, viliamasi sulaukti opozicijos palaikymo.
„Džiaugiuosi, kad ledai pajudėjo, kad socialdemokratai laikosi duoto pažado – žiūriu į tai su viltimi (…). Esant dabartinei situacijai Lietuvoje, manau, kad ir šitam projekto variantui bus gilus prieštaravimas (…). Iš koalicijos partnerių nebus paramos – šitą mes suprantame ir šitų balsų galima net neskaičiuoti. Mes tikimės tam tikros paramos iš opozicijos“, – teigė LGL vadovas.
Pasak V. Simonko, sprendžiant partnerystės klausimą itin svarbi ir premjerės Ingos Ruginienės lyderystė.
„Tikėjau ir tikiu jos ryžtu šį įstatymą vienokia ar kitokia forma teikti ir jį ginti. Aš matau tą politinę lyderystę iš premjerės, kas skiriasi nuo buvusios premjerės“, – Eltai komentavo jis.
Kaip skelbta, valdančiosios koalicijos partneriai praėjusią savaitę Eltai teigė neremsiantys į Seimą atkeliausiančio įstatymo dėl partnerystės instituto reglamentavimo.
Savo ruožtu Seimo vicepirmininkė Orinta Leiputė ragino partnerystės klausimą spręsti nedelsiant, tačiau pripažino, kad paramos šiuo klausimu gali pritrūkti ne tik valdančiosios daugumos, bet ir pačių socialdemokratų gretose.
ELTA primena, Teisingumo ministrei Ritai Tamašunienei nesiimant iniciatyvos dėl partnerystės įteisinimo, Seimo ŽTK pirmininkas L. Šedvydis buvo pažadėjęs registruoti tai numatančius įstatymų projektus.
Socialdemokrato teigimu, Seimui siūlomas projektas yra kiek liberalesnis nei anksčiau svarstyta civilinės sąjungos įteisinimo galimybė.
Dar praėjusios kadencijos Seimas svarstė Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuriuo buvo siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų turtinius bei asmeninius santykius. Tačiau šio dokumento priimti nepavyko, jis yra praėjęs dvi iš trijų balsavimo stadijų parlamente.
Balandžio mėnesį KT konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė CK straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.
Šiuo metu CK įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.