„Aš manau, kad bus visokių (balsų – ELTA). Aš galvoju, kad didžioji dalis palaikys, nes tai visada buvo mūsų programoje“, – po trečiadienį vykusio susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda kalbėjo Seimo pirmininkas, paklaustas apie socialdemokratų poziciją šiuo klausimu.
Tiesa, kiek anksčiau valdančiosios koalicijos partnerių – „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos – atstovai Eltai sakė, jog teikiamo projekto nepalaikys. Savo ruožtu J. Olekas sako dėsiantis pastangas, jog būtų užtikrintas reikiamas balsų skaičius įstatymo pataisoms priimti.
„Aš, kaip Seimo pirmininkas, prisidėsiu prie to, kad būtų kalbama su įvairiomis frakcijomis, kad surastume tą sprendimą“, – kalbėjo J. Olekas.
Parlamento vadovas sako pats dar nespėjęs detaliai susipažinti su savaitės pradžioje įregistruotu projektu, tačiau tikina – Seimas privalo atliepti praėjusių metų balandį priimtą Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą.
„Mes negalime rodyti to pavyzdžio, kad mums nesvarbūs KT sprendimai. Mums, Seimui, kaip institucijai, Seimo nariams tai yra svarbu, nes mes turime parodyti pagarbos teisės viršenybei pavyzdį“, – aiškino jis.
Kaip skelbta anksčiau, siekiant įgyvendinti KT sprendimą, Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Laurynas Šedvydis kartu su socialdemokratų frakcijos kolegomis, taip pat liberalų ir konservatorių atstovais įregistravo partnerystę reglamentuojančias įstatymų pataisas.
Civilinio kodekso (CK), Civilinio kodekso proceso (CPK) ir kitais dokumentų pakeitimais siūloma numatyti, kas ir kaip gali sudaryti partnerystę ir kokios būtų jos teisinės pasekmės. CK siūloma nustatyti, kad partnerystė yra dviejų asmenų – partnerių – susitarimas dėl bendro gyvenimo kuriant šeimos santykius.
Jei Seimas pritartų, partnerystę galėtų sudaryti pilnamečiai gyventojai, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis. Partneriams, kaip ir sutuoktiniams, galiotų draudimas pažeisti monogamijos principą.
Balandžio mėnesį KT konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė CK straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.
Šiuo metu CK įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.