Dėl sustojusio pramonės augimo „Swedbank“ ekonomistai iki 2,5 proc. mažina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę, bet nekeičia ateinančių metų prognozės – ekonomikos augimas sieks 3,2 proc. ir bus maždaug procentiniu punktu spartesnis nei Latvijos ir Estijos augimas. Vis tik ekonomistai atkreipia dėmesį į tai, kad augimas gali būti nesubalansuotas – paremtas tik vidaus paklausa, o eksporto augimas dar labiau sulėtės arba visai sustos.
Ankstesnė banko prognozė šių metų Lietuvos ekonomikai buvo 2,6 proc. BVP augimas.
„Kitais metais gyventojų vartojimą labiausiai skatins fundamentalūs veiksniai – vis dar sparčiai augantys atlyginimai ir pensijos, rekordinis užimtumas ir šiek tiek atslūgstanti infliacija. Tačiau bus ir vienkartinių veiksnių – dalis gyventojų daugiametes santaupas nukreips į trumpalaikių poreikių tenkinimą“, – pranešime cituojamas „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Vis tik prognozuojame, kad didžioji dalis gyventojų nestabdys kaupimo senatvei, o didžioji dalis iš pensijų fondų atsiimtų lėšų bus skirtos ne vartojimui, o investicijoms. Bet kuriuo atveju kiti metai bus nacionalinis finansinio raštingumo egzaminas“, – tikina ekspertas.
Vieno populiariausių komercinių bankų ekonomistai prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis (VDU) kitais metais didės 8 proc., o infliacija bus šiek tiek mažesnė nei prognozuota anksčiau – sumažės iki 3,3 procento.
Tačiau taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad produktyvumo augimas ir toliau atsiliks nuo atlyginimų augimo, o bent kai kurioms įmonėms bus vis sunkiau konkuruoti eksporto rinkose. „Swedbank“ prognozuoja, kad 2026 metais prekių ir paslaugų eksportas augs 2 procentais, o gyventojų vartojimas išaugs beveik 6 proc.
„Didžioji dalis pastarosios ekonominės politikos priemonių buvo nukreiptos į derliaus nuėmimą – didėja mokesčiai ir perskirstymas per biudžetą, minimalus atlyginimo ir socialinių išmokų šuoliai, galimybės ilgalaikes santaupas nukreipti į trumpalaikių poreikių tenkinimą“, – pranešime aiškina N. Mačiulis.
„Vis tik daug daugiau dėmesio reikėtų skirti ateities potencialui – kaip sustiprinti įmonių konkurencingumą, pritraukti daugiau talentų ir užsienio kapitalo. Nereikėtų ignoruoti ir fakto, kad ir nedarbo lygis Lietuvoje užstrigo virš 7 procentų ir išliks didesnis nei kaimyninėse šalyse“, – teigia ekonomistas.
ELTA primena, kad šių metų trečiąjį ketvirtį, pasak Valstybės duomenų agentūros, Lietuvos BVP to meto kainomis siekė 22,1 mlrd. eurų.
Anot agentūros, šio laikotarpio realiojo BVP pokytis, palyginus su atitinkamu metu pernai, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, buvo teigiamas ir sudarė 1,7 proc. Tiesa, Realusis BVP pokytis, palyginti su 2025 m. antruoju ketvirčiu, pirmąkart po itin ilgo laiko Lietuvoje buvo neigiamas – sumažėjo 0,2 proc.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) spalį savo ruožtu prognozavo, kad šiemet šalies BVP augs 2,7 proc., kitąmet – 2,9 proc. Lyginant su rugsėjo mėnesio prognozėmis, augimas bus atitinkamai 0,2 ir 0,5 proc. punkto mažesnis.
