Tęsiantis diskusijoms dėl paskirtojo kultūros viceministro Aleksandro Broko susidomėjimo iš Rusijos kilusio „Radastėjos“ judėjimo praktikomis siūlome pokalbį su religijotyrininkais: VILNIUS TECH universiteto dėstytoju dr.Alfredu Buiko ir Vilniaus universiteto mokslininku dr.Audriumi Beinoriumi.
Koučeriai ir ritmo eilėraščiai
15min kalbintas religijotyrininkas, „Vilnius Tech” dėstytojas Alfredas Buiko sako, kad „Radastėja“ – Rusijoje veikianti organizacija, vadovaujama poetės Jevdokijos Lučezarnovos, kuri tapo tos organizacijos kulto lydere.
„Jos idėja – naujojo amžiaus (angl. New Age) teosofijos ir pseudomokslo mišinys. Pagrindinė mintis – per pačios J.Lučezarnovos parašytus specialius eilėraščius juos išmokus mintinai ir kartojant galima išmokti tinkamai valdyti ir radikaliai pakeisti savo santykį su laiku“, – pasakojo A.Buiko.
Ritmologiją praktikuojančių „santykis su laiku“ gali skambėti kaip koks mistinis ar metafizinis potyris, tačiau, A.Buiko teigimu, iš tiesų tai – pragmatiškas požiūris į pasaulį.
„Siekiama išmokyti žmones tvarkyti savo kasdienį gyvenimą, pasiekti sėkmę. Tokius dalykus Lietuvoje siūlo įvairūs koučeriai“, – teigė A.Buiko.
Religijotyrininko teigimu, ritmologijos mąstymo prielaidos yra pastatytos ant tam tikros teosofijos: tikima sielos atgimimu ir persikūnijimu, galimybe sielai mokytis persikūnijant į naujus gyvenimus, skirtingomis „šakninėmis“ rasėmis.
„Tikima merkurijaus žmonėmis, lemūriečiais, Atlantidos gyventojais, arijais ir dabartine, naująja šviesos rase, kuriai ir stengiamasi priklausyti“, – sakė dėstytojas.
„Radastėjos“ judėjimas tiki skirtingais žmogaus sąmonės lygmenimis.
„Iš esmės, vartojant jos (J.Lučezarnovos – 15min) produkciją pasiekiamas aukštenis sąmonės lygmuo ir pereinama į spindulio lygmenį. Šį vyksmą judėjimas vadina arba ritmo metodu, ar ritmologija“, – dalijosi A.Buiko.
Anot religijotyrininko, „Radastėjos“ judėjimo idėjos nėra naujos, tiesiog pasitelkiamos kitos sąvokos. A.Buiko „Radastėjos“ judėjimo idėjas linkęs sieti su mistiko, filosofo, dailininko Nikolajaus Rericho svarstymais. Tiesa, atranda ir įvairesnių sąsajų.
„Kalbant apie ritmą ir tuos eilėraščius, kuriuos reikia atmintinai išmokti ir nuolat juos kartoti, jie primena ir budistines mantras. Juk tai kartojami žodžiai. Ritmologijos atveju nebūtina žinoti jų prasmių, pakanka kartoti, pagauti ritmą“, – teigė A.Buiko.
Nuo „Radastėjos“ iki „Scientologijos“
Paklaustas, ar galima laikyti J.Lučezarnovos veiklą verslu, galimybe daugiau užsidirbti, A.Buiko teigia, kad sunku tvirtai pasakyti, kokie yra tikrieji tokių judėjimų tikslai.
„Matote, labai rimta problema su visais religiniais judėjimais – beje, ir krikščionybe – jie dažniausiai išgyvena arba iš to, kad kažką pardavinėja – šventuosius paveikslėlius, abrozdėlius ar dar kažką, arba iš to, kad renka kokią nors duoklę, teikia paslaugas. Tiek „Radastėja“, tiek ir „Scientologijos“ judėjimas rengia seminarus, parduoda literatūrą, skaitomos paskaitos. Sunku pasakyti, ar tai daroma sąžiningai – ar lyderė tiki tuo, ką sako ir tiesiog turi verslininko gyslelę, dar šiek tiek iš to užsidirba – ar tai daroma nesąžiningai, manipuliuojant, netikint tuo, ką pati sakai“, – svarstė A.Buiko.
Asmeninio archyvo nuotr. /Alfredas Buiko
Anot A.Buiko, sunku įlįsti į bet kokio lyderio galvą.
„Galima suvokti, kad elgiamasi sąžiningai, tuomet, kai judėjimo lyderiai padaro sau ką nors žalingo ir siaubingo – pavyzdžiui, „Heaven‘s Gate“ atveju nariai atima sau gyvybę. Tuomet galima galvoti, kad savo tiesomis jie patys tikėjo. Jeigu netikėtų, tiesiog pabėgtų su pinigais ir viskas. Kol kažko tokio neįvyko, pasakyti negalima“, – svarstė A.Buiko.
Santykiai su Rusijos režimu
Paklaustas, apie „Radastėjos“ ir jos lyderės santykį su Rusijos režimu, A.Buiko teigia, jog aiškų ryšį sunku nubrėžti.
„J.Lučezarnova yra Rusijos rašytojų sąjungos narė. O didesnės Rusijos organizacijos yra kažkiek priklausomos nuo visos aukštesnės Rusijos valdžios. Tiesa, tuo pat metu „Radastėją“ Rusijos Ortodoksų bažnyčia, kuriai vadovauja Patriarchas Kirilas, laiko sekta ir yra priešiška jai. Nepasakysi, ar tai judėjimas, kuris yra iš tiesų susijęs su Rusijos režimu, ar tiesiog toleruojamas. Jeigu būtų netoleruojama, tai ji būtų „užraukta“ Rusijos slaptųjų tarnybų. Gal į ją žiūrima kaip į per mažai svarbią, tiesiog verslą, o galimai ji pavaldi Rusijos režimui. Šito negaliu pasakyti“, – svarstė A.Buiko.
Kaip teigia 15min pašnekovas, žodis „sekta“ Rusijoje turi labai neigiamą konotaciją.
„Jeigu JAV ką nors vadina „kultu“, tuomet turi neigiamą požiūrį į tą judėjimą, pavyzdžiui, kad jame aukojami žmonės ar prievartaujami jos nariai. O štai Rusijoje, ir visoje posovietinėje erdvėje, žodis „sekta“ žymi ką nors blogo, ką nors piktavališko, išnaudotojiško“, – teigė A.Buiko.
Anot religijotyrininko, Rusija – autoritarinis režimas, tad žmonėms leidžiama tikėti įvairiais dalykais, kol tie dalykai nenulenda pernelyg giliai į politiką.
„Kodėl Rusijoje išpopuliarėjo ekstrasensų mūšiai, naujieji religiniai judėjimai? Juk tai pabėgimas nuo labai nemalonios kasdienės tikrovės. Jeigu pagalvojame apie tai, kad „Radastėjos“ judėjimas teigia, jog galima tapti sėkmingais verslininkais ir užsidirbti pinigų, tampa dar aiškiau. Rusija yra šalis, kurioje yra akivaizdus finansinis skirtumas tarp pasiturinčių ir neturinčių nieko. Tie, kurie neturi, yra suinteresuoti, griebiasi bet ko, kad turėtų. Kodėl tokie žmonės pasirašo kontraktus ir sutinka eiti į karą? Net mirties galimybė leidžia tikėti, kad didelis kiekis uždirbtų pinigų padės šeimai“, – pasakoja A.Buiko.
Anot religijotyrininko – Rusijoje ginklu paverčiamas neturtas, tad jo nestebina ir ezoterinių judėjimų populiarumas.
„Kultūriškai ezoterizmas Rusijoje tikrai populiarus. Tiesa, daugelyje kitų šalių ezoterika, netgi Lietuvoje, ezoterika yra asocijuojama su mažiau išsilavinusiais žmonėmis. Rusijoje dažnai – pavyzdžiui, skopcų atveju – sektos turi įtakos ir tarp galingųjų, kilmingųjų“, – dalijosi įžvalgomis A.Buiko.
Ezoteriniai sąjūdžiai tarnauja Kremliui
VU profesorius Audrius Beinorius teigia, kad dabartinė Rusijos valdžia savo politiniais tikslais išnaudoja įvairius religinius judėjimus. Tačiau, anot jo, tai neturėtų nieko stebinti – šitokia praktika sovietų Rusijoje gyvuoja jau nuo XX-ojo amžiaus antrojo dešimtmečio pabaigos, kuomet 1921 m. prie GPU („Valstybinė politinė valdyba prie Rusijos NKVD“) buvo įkurtas slaptas parapsichologinių tyrimų skyrius, o jo veikloje aktyviai dalyvavo keli to meto ezoterikai ir okultistai.
„Beveik du dešimtmečius, finansuojant bolševikinei vyriausybei, čia buvo tyrinėjama telepatija, minčių įtaiga, siekiant nustatyti, kaip tai galima panaudoti darant įtaką žmonių sąmonei“, – pasakojo A.Beinorius.
Jis taip pat pasakojo, kad nuo 1921 iki 1926 metų NKVD organizavo net keturias ekspedicijas į Tibetą, o iki 1927 metų sovietinėje Rusijoje gyvavo Rusijos astrologų asociacija.
„Tai tik parodo, kad sovietinėje Rusijoje dar kurį laiką veikė ne tik revoliucionieriai ir bolševikai, tačiau ir okultistai, teosofai, rozenkreceriai. Jie buvo įtraukti į naują bolševikinės Rusijos politiką, prižiūrint NKVD integruoti į tuometinę politiką ir veikė iki pat didžiųjų Stalino valymų 1937-1938 m.“, – teigė A.Beinorius.
Lukas Balandis / BNS nuotr./Audrius Beinorius
Šitokia tendencija, profesoriaus teigimu, akivaizdi ir Putino Rusijoje, kuomet Kremlius panaudoja ir remiasi įvairiais religiniais sąjūdžiais – tiek oficialiai pripažįstamais valstybiniais, tiek ir menkiau žinomais – konstruodamas savo didžiavalstybinio šovinizmo ideologiją.
Pasak A.Beinoriaus, paradoksalu tai, kad prieš du-tris dešimtmečius Rusijos valdžia rėmėsi išimtinai Stačiatikių bažnyčia, kuri politiniame lauke buvo suvokiama kaip rusiškų vertybių, rusiškos tapatybės konstravimo bei pilietinės visuomenės mobilizavimo įrankis ir kartu priešpastatoma įvairiems atgimstantiems ezoteriniams sąjūdžiams.
Tačiau Rusijai pradėjus agresiją Čečėnijoje, Sakartvele, o dabar ir Ukrainoje, pastebimas įvairių religinių judėjimų, kurie anksčiau laikėsi atokiai nuo politikos arba net buvo opozicijoje, suartėjimą su Kremliaus ideologiją atliepiančia Stačiatikių bažnyčia.
„Ypač po 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, akivaizdžiai matyti, kaip įvairūs ezoteriniai sąjūdžiai – teosofai, Rericho draugija ir daugelis kitų – viešai deklaravo savo pritarimą agresijai ir buvo integruoti į Kremliaus naratyvą, kuriame Rusijos valstybė, kultūra bei tauta pristatomi kaip ateities pasaulio centras ir didžioji žmonijos viltis“, – sako A.Beinorius.
Anot jo, visos religinės grupės dabartinėje Rusijoje vertinamos pagal jų ištikimybę Kremliaus ideologijai.
Profesoriaus teigimu, nepaisant daugybės doktrininių skirtumų, ezoteriniai sąjūdžiai prisiderina prie Stačiatikių bažnyčios ir patriarcho Kirilo deklaruojamos didžiavalstybinės ideologijos ir „kosminės Rusijos misijos“ bei ją palaiko.
A.Beinorius sako neseniai aptikęs informaciją, kad viename iš Rusijos miestų veikiantis Rericho draugijos centras paskelbė, kad Vladimiras Putinas yra dailininko ir teosofo Nikolajaus Rericho inkarnacija, o Rusijos gynybos ministras Sergėjus Šoigu – Rericho sūnaus Jurijaus inkarnacija.
„Šitokiu būdu kai kurie ezoteriniai sąjūdžiai dabartinę Kremliaus valdžią siekia susieti su jiems svarbiais istoriniais personažais ir taip ne tik legitimizuoja jų veiklą, bet ir dar daugiau – ją tartum kilstelėja į aukštesnį – dieviškos apvaizdos ar kosminį – lygį“, – kalbėjo A.Beinorius.
Paklaustas, kas jam yra žinoma apie ritmologijos judėjimą, kurio šaknys slypi Rusijoje veikiančiame rašytojos Jevdokijos Lučezarnovos įkurtame judėjime „Radastėja“, su kuriuo siejamas paskirtas Kultūros viceministras Aleksandras Brokas, A.Beinorius teigia jokių konkrečių duomenų apie jo sąsajas su Kremliaus režimu neturintis.
Tačiau iš viešai prieinamos informacijos, jo teigimu, galima daryti išvadą, kad šio sąjūdžio doktrinoje esama akivaizdžių elementų iš teosofijos, Rerichų ideologijos bei rusiškojo šovinizmo kylančių idėjų.