Vienas iš išėjusių gydytojų buvo profesorius Saulius Ročka, paskui jį pasitraukė ir trys kiti šio skyriaus gydytojai. Prof. S. Ročka buvo Neurochirurgijos centro vadovas, o nuo lapkričio 1 d. šio centro vadovo pareigas pradėjo eiti konkurso būdu išrinktas Aidanas Preikšaitis.
Teigia, kad darbo grafikai buvo nesąžiningi
„Įstaigos strategija nebuvo daryti greitų žingsnių, tam buvo skirta daug išteklių, reagavimo komanda, organizaciniai psichologai, etikos komisija. Daugumoje karštų taškų pavyko išspręsti situaciją arba ją pagerinti. Neurochirurgijos skyrius buvo vienas iš karštųjų taškų, jame buvo daug nusiskundimų dėl nepagarbaus bendravimo“, – apie prof. S. Ročkos vadovavimo laiką kalbėjo prof. T. Jovaiša.
Pasak vadovo, vidiniai tyrimai parodė, kad darbo organizavimas ir lyderystė neatitiko standartų.
„Jauniesiems gydytojams buvo skiriamos pusinės dienos, t.y. kai užrašomos 3–4 valandos, bet tikimasi, kad jaunasis kolega dirbs visą dieną. Grafikuose buvo numatyti planiniai neatėjimai į darbą. Kolega yra darbo grafike, nurodyta, kad turėtų dirbti ligoninėje, tačiau jo nėra su centro vadovo ar vadovų žinia. Tai galiojo ne tik gydytojams, bet ir slaugytojoms. Žinoma, kad tokiame centre negalėjo būti nei normalių darbo santykių, nei kažkokio progreso ir vystymosi“, – sakė prof. T. Jovaiša.
Pasak jo, pusantrų metų buvo stengiamasi išspręsti šią situaciją.
„Mums pavyko išspręsti formalius klausimus, sutvarkyti darbo grafikus, Neurochirurgijos skyriui buvo skirta daugiau nei 1 mln. eurų. Tačiau vienintelis dalykas, ko mums nepavyko pasiekti, tai vadovavimo pokyčių, sukurti vadovavimo, kuris jungtų. Centro vadovas vietoje tolimesnių pokyčių nusprendė nutraukti darbą ir kartu su juo tą padarė keli komandos nariai“, – kalbėjo prof. T. Jovaiša.
Išėjimas nebuvo draugiškas
Ligoninės vadovas pabrėžė, kad kiekvienas kolega turi teisę į saugią ir pagarbią darbo aplinką. Prof. T. Jovaiša pasakoja ir tai, kad išeidamas prof. Saulius Ročka pasielgė neetiškai ir neperdavė darbų bei svarbios informacijos kolegoms. Be to, šeimoms pasakė, kad nebebus, kas atlieka operacijų.
„Ar bus situacijų, kai pacientus teks siųsti gydytis į užsienį – tikrai taip, Lietuva labai maža šalis. […] Tačiau profesorius Ročka informavo šeimą, neva operacijų nebus kam jos atlikti. Normalus elgesys būtų buvęs perduoti klausimus kolegoms ir nesukelti nereikalingo nerimo pacientams“, – sakė prof. T. Jovaiša.
„Bendrai iliustracijai: buvo operacija, kuri planuota, kad ją turėjo atlikti profesorius Ročka. Jo darbo terminas Santaros klinikose dar buvo bemaž mėnuo. Ir profesorius atsisakė operuoti vaiką, nors jam buvo sudarytos galimybės atlikti tą operaciją“, – pasakojo ligoninės vadovas.
Naujasis Neurochirurgijos centro vadovas doc. dr. Aidanas Preikšaitis patikino, kad visos konsultacijos ir operacijos vyksta įprastu režimu, o naujai suformuota komanda turi didelę patirtį ne tik su suaugusiais, bet ir su vaikais, o laisvų vietų vaikų neurochirurginėms operacijoms yra ir lapkritį.
Pasak doc. dr. A. Preikščaičio, šiuo metu Neurochirurgijos centre dirba 11 gydytojų neurochirurgų, turinčių aukščiausią kvalifikaciją ir tarptautinį pripažinimą. Visi jie gali konsultuoti ir operuoti vaikus, įskaitant neišnešiotus naujagimius.
„Daugiau gydytojų išeiti neplanuoja“
Prof. T. Jovaišos teigimu, šiuo metu skyriuje atmosfera yra gera, o daugiau gydytojų išeiti neplanuoja. Be to, pasak jo, visa sveikatos sistema nėra pastatyta ant kelių gydytojų pečių, todėl keliems gydytojams išėjus, juos gali pakeisti kiti. Tiesa, viena specifinė operacija, selektyvinė dorzalinė rizotomija, buvo atiduota į vieno gydytojo rankas visos Lietuvos mastu.
„Santaros klinikos turi visą reikalingą įrangą šioms operacijoms, mes išsiųsime gydytojus į užsienį stažuotis ir bus, kas gali atlikti tokias operacijas. Šiuo metu visoje Lietuvoje nėra gydytojo, kas galėtų ją atlikti. Tačiau tai nėra labai sudėtinga operacija, jos labai retos. Manau, kad 2026 metus tikrai užtikrinsime, kad būtų, kas jas atlieka“, – sakė doc. dr. A. Preikšaitis.
Pasak prof. T. Jovaišos, tai, kad suaugusiųjų gydytojai prižiūri ir vaikus, yra normali praktika, tokia pati taikoma ir Kauno klinikose, o vaikų operacijų yra daug mažiau nei suaugusiųjų. Tokiomis sąlygomis išlaikyti kompetencijas yra kone neįmanoma, todėl gydytojai specializuojasi abiejose pacientų grupėse.
Prof. T. Jovaiša tikina, kad iš Santaros klinikų gydytojai masiškai tikrai neišeina, netgi atvirkščiai – masiškai ateina.
„Pernai turėjome 50 mažiau gydytojų specialistų nei šiemet. Turime rekordiškai daug specialistų per visą ligoninės istoriją. Taip, ne kiekvieną dieną šviečia saulė, bet žmonės vis dažniau renkasi dirbti čia. Šiemet darbo santykius nutraukė mažiau nei 1 proc. specialistų. Kitas mitas, kad restruktūrizacija lėmė nepakeliamus darbo krūvius. Vidutinis darbo krūvis pernai ir šiemet Neurochirurgijos skyriuje buvo daug mažesnis nei kitų kolegų Santaros klinikose“, – kalbėjo prof. T. Jovaiša.
Problemas žinojo ir profsąjunga
Pasak Santaros klinikų profesinės sąjungos atstovės Gabijos Tomkutės, problematiška situacija su vadovu Neurochirurgijos skyriuje klostėsi jau porą metų.
„Gavome skundus iš 6 gydytojų. Tokiose situacijose būna daug emocijų, ne viskas yra darbo santykių pažeidimai. Tačiau daugiausiai skundų buvo dėl darbo grafikų, budėjimų“, – sakė G. Tomkutė.
Pasak jos, darbuotojai daugiausiai skundėsi dėl nesąžiningo darbo grafiko, be to, buvo labai prasta komunikacija, nemandagus bendravimas.
„Buvo nesikalbėjimas, kuris apsunkina bet kokių tolimesnių planų kūrimą. Darbas sudėtingas, darbuotojai pavargę, todėl kibirkščių pasitaikydavo“, – sakė G. Tomkutė.
Vienas iš skyriuje dirbančių gydytojų neurochirurgų Gintaras Migauskas sako, kad niekas negalvojo, jog dėl šios situacijos kils tiek ažiotažo. Tačiau dabar, pasak jo, atmosfera skyriuje tikrai geresnė. Gydytojui taip pat kyla klausimas, kodėl šeimos taip sureagavo.
„Netikėjome, kad išeis kiti gydytojai. Viskas prasidėjo nuo vadovų problemos ir jų vadovavimo ypatybių. O kad taip viskas išsirutulios, tikrai nebuvo siekiama ir daroma“, – kalbėjo G. Migauskas.
Gydytojas neurochirurgas Artūras Šitkauskas sako, kad išėję gydytojai buvo dabar likusių gydytojų mokiniai.
„Tai kalbėti apie kompetencijas dabar net keista, bet aš džiaugiuosi, nes čia buvo mūsų mokiniai. […] Kalbant apie naujas operacijas, tai nėra kažkas ypatingo, tiesiog naujos technologijos, kaip kiekviename darbe. Todėl kompetencijų klausimo tikrai eskaluoti nereikėtų“, – sakė A. Šitkauskas.