Tarybos duomenimis, R. Jettenas vos 29 tūkst. 668 balsais įveikė antiislamiškų pažiūrų lyderį Geertą Wildersą.
„Manau, kad dabar parodėme likusiai Europai ir pasauliui, jog įmanoma nugalėti populistinius judėjimus, jei rinkimų kampanijos metu skleidžiate teigiamą žinią savo šaliai“, – praėjusį penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė R. Jettenas.
Prieš stodamas prie penktos pagal dydį Europos Sąjungos (ES) ekonomikos vairo, R. Jettenas pirmiausia turi suformuoti koaliciją, o šis procesas gali užtrukti kelis mėnesius. Nyderlandų politinėje sistemoje nė viena partija negauna užtektinai mandatų 150 vietų parlamente, kad galėtų valdyti viena, tad čia labai svarbūs kompromisai ir derybos.
Rinkimų taryba nurodė, kad R. Jetteno centristinė partija D66 iškovojo 26 vietas, o tai yra mažiausias kiekis, kada nors atitekęs rinkimų nugalėtojams. G. Wilderso vadovaujama kraštutinių dešiniųjų partija PVV taip pat gavo 26 mandatus.
Teisę užimti parlamento kėdes iš viso užsitikrino 15 partijų, tarp jų – politinė jėga, agituojanti už gyvūnų teises, ir grupė, atstovaujanti vyresnių nei 50 m. amžiaus žmonių interesams. Nors G. Wildersas neteko 11 vietų, lyginant su 2023 m. per rinkimus pasiektu pergalingu rezultatu, kraštutiniai dešinieji išliko stiprūs Nyderlanduose.
Kraštutinių dešiniųjų „Forumas už demokratiją“ padidino savo vietų skaičių nuo trijų iki septynių, o dešinioji partija JA21 iškovojo devynias vietas, palyginti su vos viena 2023 m. rinkimuose.
„Griežčiausia visų laikų imigracijos politika“
R. Jettenas pirmenybę teikia keturių partijų koalicijai, kuri suvienytų partijas iš viso politinio spektro. Jis nori bendradarbiauti su centro dešiniųjų partija CDA (18 vietų), dešiniojo sparno liberalia partija VVD (22 vietos) ir kairiojo sparno Žaliųjų ir Leiboristų aljansu (20 vietų).
Tokiu atveju jis turėtų tvirtą 86 vietų daugumą, tačiau VVD lyderė Dilan Yesilgoz atmetė galimybę sudaryti koaliciją su žaliaisiais ir leiboristais. Ji pirmenybę teiktų dešiniojo sparno koalicijai su CDA, JA21 ir R. Jetteno D66, kuri turėtų 75 vietas ir dėl to galbūt būtų nestabili.
Kita galimybė yra mažumos koalicija, tačiau R. Jettenas pabrežė, kad neteikia jai pirmenybės.
Įveikti skirtumus bando vadinamasis „žvalgas“, kurio užduotis yra išsiaiškinti, kurios partijos yra pasirengusios bendradarbiauti. R. Jettenas žvalgu paskyrė nacionalinės geležinkelių bendrovės NS vadovą Wouterį Koolmees, kuris apie padarytą pažangą turėtų pranešti antradienį.
G. Wildersas nenoriai pripažino pralaimėjimą ir pasveikino R. Jetteną, tačiau socialiniuose tinkluose taip pat dalinosi nepagrįstais teiginiais apie rinkimų pažeidimus. Vis dėlto rinkimų tarybos pirmininkas Wimas Kuijkenas pažymėjo, kad „šių rinkimų rezultatai yra patikimi“.
„Nyderlanduose egzistuoja gerai apgalvota, patikima balsavimo ir rezultatų paskelbimo procedūra“, – sakė W. Kuijkenas ir kartu nurodė, kad skaičiavimo klaidų skaičius sumažėjo iki 8 tūkst., palyginti su 14 tūkst. 2021 m.
„Rinkimų taryba daro išvadą, kad rinkimų proceso metu nebuvo jokių pažeidimų, kurie galėtų kelti abejonių dėl rinkimų rezultatų patikimumo“, – pareiškė W. Kuijkenas.
G. Wildersas siūlėsi prisijungti prie koalicijos, tačiau visos pagrindinės partijos dar prieš rinkimus atmetė galimybę su juo bendradarbiauti. Būtent dėl šio politiko veiksmų ir buvo surengti pirmalaikiai rinkimai – jis patraukė savo partiją PVV iš koalicijos, pasiskundęs, kad per lėtai žengiama į priekį įgyvendinant „griežčiausią visų laikų imigracijos politiką“.