
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė. Bernardinai.lt nuotraukų (Mariaus Morkevičiaus,
Krūties vėžys yra dažniausia onkologinė liga tarp moterų Lietuvoje. Ši liga šiuo metu nustatyta arba ateityje ja susirgs viena iš dešimties moterų. Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė MONIKA DROBNIENĖ teigia, kad šia liga suserga vis jaunesnės: „Jei moteris, net ir labai jauna, pajunta kokį nors darinį, tai gali būti onkologinė liga – nereikia visko nurašyti gerybinei patologijai.“
Atsirado daugiau kompensuojamų vaistų
Kas metus Lietuvoje nustatoma 1600–1700 naujų krūties vėžio atvejų, o išgyvenamumas sergančių šia liga – vienas prasčiausių Europoje. Pasak gydytojos onkologės chemoterapeutės, prastą statistiką lemia keli veiksniai: „Vėlyva diagnostika, menkas dalyvavimas profilaktinėse programose ir gana ilgą laiką buvęs nepakankamas vaistų prieinamumas. Neturėjome galimybės gydyti pacienčių inovatyviais vaistais ir tai galėjo turėti įtakos išgyvenamumui.“
Dar praėjusiais metais mūsų šalyje nekompensuota net dešimt inovatyvių vaistų, kuriuos Europos medicininės onkologijos draugija rekomenduoja gydant metastazavusį krūties vėžį. M. Drobnienė džiaugiasi, kad šiais metais padėtis pagerėjo ir kompensuojamų vaistų atsirado daugiau. Tai pagerins tiek ankstyvos stadijos, tiek metastazavusį vėžio gydymą.
„Galimybė skirti šiuos vaistus yra labai svarbi, nes pasitaiko atvejų, kai vaistas kompensuojamas tik metastazavus vėžiui, nors yra galimas gydant ir ankstyvą jo stadiją, tačiau mes esame apriboti jį skirti. Taip pat pasitaiko, kad Europoje vaisto indikacijos yra vienokios, o Lietuvoje jo kompensavimo sąlygos riboja skyrimo galimybes“, – aiškina gydytoja.
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė. Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotrauka
Krūties vėžys jaunėja
Lietuvoje nuo 2025 metų sausio 1-osios krūties vėžio prevencinė programa praplėsta: nemokamai tikrintis kviečiamos moterys nuo 45 iki 74 metų, o ne nuo 50-ies, kaip buvo iki tol. Kas dvejus metus atliekama mamografija leidžia nustatyti krūties pakitimus dar tada, kai moteris nejaučia jokių simptomų, o ankstyva diagnostika gerokai padidina išgyvenimo ir sėkmingo gydymo tikimybę.
„Krūties vėžys atsiranda vis jaunesnėms, todėl programa praplėsta neatsitiktinai. Galbūt Nacionaliniame vėžio centre yra daugiau jaunų pacienčių, o kitose ligoninėse ar šeimos gydytojų praktikoje krūties vėžį aptikti jaunai, pavyzdžiui, 25 metų, moteriai pasitaiko itin retai. Tačiau mes matome, kad tokių atvejų tikrai nėra vienetai. Visada reikia prisiminti, jog jei moteris, net ir labai jauna, skundžiasi ar pajunta kokį nors darinį, tai gali būti onkologinė liga. Nereikia visko nurašyti gerybinei patologijai – būtina tirti“, – tikina Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė.
Specialistė taip pat pabrėžia, kad jaunoms moterims mamografinis tyrimas nėra informatyvus: „Jų hormoninis fonas yra didelis, o krūties liauka labai tanki, todėl mamografiškai pamatyti pokyčius labai sudėtinga. Jeigu pajuntami pokyčiai krūtyse arba šeimoje vėžio liga yra dažna, tuomet siūloma stebėti ultragarsu. Be abejo, esant reikalui, atliekami ir kiti radiologiniai tyrimai.“
Pastebima, kad dalis moterų bijo dalyvauti prevencinėje programoje dėl tikimybės išgirsti onkologijos diagnozę. „Kartais nenorima daryti tyrimų arba manoma, kad jeigu šeimoje nebuvo vėžio atvejų, nebus ir man. Tačiau profilaktinės programos – būtinos, jos visame pasaulyje leidžia aptikti ligą anksčiau ir ją sėkmingai išgydyti“, – perspėja M. Drobnienė.
Gydytoja taip pat pabrėžia, kad paveldimas ne pats krūties vėžys, o polinkis juo sirgti, kurį sukelia genetiniai veiksniai. „Pavyzdžiui, BRCA genų mutacijos lemia kur kas didesnę riziką sirgti krūties vėžiu. Jeigu šeimoje yra moterų, sergančių krūties ar kiaušidžių vėžiu, ar vyrų, susirgusių krūties, prostatos, kasos vėžiu, patartina tirti sergančius asmenis dėl galimos genų mutacijos. Nustačius mutacijas, esant reikalui, tiriami ir genetiškai artimi žmonės“, – aiškina specialistė.
Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Antiperspirantai, papildai ir žindymas
Viešojoje erdvėje apie onkologiją sklando daugybė mitų ir įsitikinimų, kas gali sukelti krūties vėžį, o kas – apsaugoti. Vienas iš gajų įsitikinimų, kad dezodorantuose ir antiperspirantuose esantys aliuminio junginiai ar parabenai gali būti absorbuojami per odą, kauptis krūtyse ir taip sukelti ligą.
„Yra kontroversiškų tyrimų ar straipsnių apie antiperspirantų poveikį. Nors nėra patikimų įrodymų, tačiau nerekomenduojama vartoti preparatų, kuriuose yra aliuminio, taip pat antiperspirantų su aliuminiu ir talku. Vis dėlto kitos higienos priemonės vis tiek reikalingos“, – tikina gydytoja.
Kita dalis moterų tiki, kad nuo onkologinės ligos gali apsaugoti vartojami papildai, vitaminai. Tačiau gydytoja pabrėžia – papildus reikia vartoti tada, kai organizme trūksta reikalingų medžiagų.
„Jeigu trūkstamų medžiagų neįmanoma gauti su maistu, tada galima pasitelkti papildus, bet neįrodyta, kad tai padėtų išvengti vėžio. Pavyzdžiui, kai kurie sergančių tam tikromis plaučių vėžio formomis, ypač rūkančių, tyrimai parodė, kad vartojusiems antioksidantus padidėja vėžio progresavimo rizika. Labai sudėtinga atlikti didelius klinikinius tyrimus, įrodančius papildų naudą, nes žmogus veikiamas daugybės faktorių.“
Apie žindymą, kuris dažnai siejamas su apsauginiu poveikiu krūtų sveikatai, M. Drobnienė sako: „Tai vertinama kaip teigiamas dalykas mažinant vėžio atsiradimo riziką, tačiau tikrai nėra šimto procentų apsauga. Kai kurioms nėščioms ir žindančioms moterims, turinčioms daug vaikų, vis tiek išsivysto krūties vėžys.“
Karolinos Gudžiūnienės / ELTA nuotrauka
Nutukimas didina riziką
Pasak gydytojos onkologės chemoterapeutės, galimas kancerogenas gali būti net naktinis pamaininis darbas, keliantis organizmui diskomfortą: „Tačiau įvertinti vien streso įtaką labai sudėtinga, nes esame veikiami daugybės faktorių.“
Geriausia prevencija – sveiko gyvenimo būdas, kurį galime kontroliuoti: nerūkyti, nevartoti alkoholio, sportuoti, stebėti kūno svorį. „Antsvoris, nutukimas didina riziką sirgti krūties vėžiu, ypač vyresnėms moterims“, – atkreipia dėmesį specialistė.
„Riziką gali didinti gerybinės krūtų patologijos, tokios kaip fibroadenomos ir cistos. Taip pat išoriniai hormoniniai veiksniai: pakaitinė hormonų terapija ir su maistu gaunami estrogenai“, – priduria ji.
Vertėtų atkreipti dėmesį ir į maisto racioną. „Raudona mėsa gali didinti storosios žarnos vėžio riziką, tačiau nepakanka duomenų, kad tai didintų krūties vėžio riziką. Sveikų moterų vartojami maisto papildai su augaliniais estrogenais menopauzės simptomams mažinti statistiškai nereikšmingai gali padidinti krūties vėžio atsiradimo riziką. Tačiau pacientėms, kurios jau serga krūties vėžiu, tokių preparatų siūloma vengti.
Patartina laikytis sveikos mitybos principų: maistas, kuriame daug daržovių, žuvies, alyvuogių aliejaus – vadinamoji Viduržemio jūros dieta – tikrai gali padėti sumažinti krūties vėžio riziką“, – aiškina M. Drobnienė.
Nacionalinis vėžio centras. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Sergamumą gali lemti bendras užterštumas
Gydytoja onkologė chemoterapeutė tiki, kad liūdną onkologinių ligų statistiką lemia aplinkos užterštumas ir ilgesnis išgyvenamumas. „Kuo ilgiau žmonės gyvena, tuo daugiau pasitaiko vėžio atvejų – atsiranda didesnė mutacijų ląstelėse tikimybė, o imuninė sistema jų neatpažįsta. Kenksmingas poveikis organizme kaupiasi ir su amžiumi lemia vėžio susirgimų gausėjimą, ypač vyresniame amžiuje.
Jauniems žmonėms įtaką daro genetinis polinkis ir kiti veiksniai, galintys sukelti tam tikrų mutacijų. Tai nėra paveldėta, tai – mutacija, sukelianti vėžio vystymąsi, nevaldomą ląstelių dalijimąsi, augimą ir vėžio susiformavimą. Tų priežasčių ieškoma atliekant daug tyrimų“, – apibendrina M. Drobnienė.

Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!
Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!
Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:
Kiti šios Rubrikos straipsniai: