„Instagram“, o tuo pačiu ir „Facebook“ paskyrose pasidalijusi „reels“ vaizdo įrašu, kuriame įamžinta, kaip ji džiaugiasi sulaukusi dovanos, I. Burlinskaitė vėl sulaukė komentarų lavinos.

„Po ligos dar vertini tuštybę?“ – drįso vėžiu sirgusios Indrės paklausti viena komentatorė.

„Kokios ligos? Ji nesirgo jokia liga. Čia lengvatikiams pudrino smegenis. Jos ligoninės palatos buvo plastikos chirurgijos palatos“, – ankstesnei komentatorei rėžė kita.

„Smegenų nusiurbimo operaciją jai darė“, – pykčiu pratrūko kita.

Ir tai tik dalis nemalonių pasisakymų.

„Pastaruoju metu pastebiu, kad patyčių ir negatyvo socialiniuose tinkluose – ypač „Facebook’e“ – vis daugėja. Po beveik kiekvienu mano įrašu pasipila neigiami komentarai: patyčios, užgauliojimai, bandymai menkinti. Kartais net atrodo, kad jokios ribos jau nebėra“, – reaguodama į juos, socialiniuose tinkluose neseniai kalbėjo Indrė.

Dėl šios priežasties ji sakė jau ne kartą svarsčiusi ištrinti „Facebok“ paskyrą.

„Mane sulaiko tai, kad visi įrašai iš „Instagram“ automatiškai persikelia ir ten – o tai svarbu dėl peržiūrų bei užsakovų. Be to, kartais reklamos užsakovai prašo pasidalinti turiniu ir „Facebook’e“. Tad kol kas dar išlieku šioje platformoje.

Šiandien, gerdama rytinę kavą, tiesiog pagalvojau: kaip sunkiai mūsų „Facebook’o“ komentatorių armija dirba! Tokį „svarbų darbą“ jie atlieka – pila purvą ant kitų žmonių, menkina, žemina. Jiems tai, matyt, suteikia kažkokį pasitenkinimą.

Paprastai aš į tokius dalykus nereaguoju – nebeskaitau komentarų, numoju ranka. Per tiek metų išmokau suprasti, kad visa tai – ne apie mane, o apie juos pačius. Tačiau šiandien užkabino. Gal todėl, kad ir mano artimi žmonės sureagavo – buvo liūdna matyti tiek neapykantos po visiškai paprastu, džiaugsmingu įrašu“, – kalbėjo Indrė.

Komentarai pasipylė po „reels“ vaizdo įrašu, kuriame Indrė džiaugiasi sulaukusi dovanos.

„Kažkam, pasirodo, mano džiaugsmas tapo priežastimi išlieti pyktį. Per šį laiką supratau vieną dalyką: tu diva esi tada, kai esi silpna, kai esi negraži, kai jauti skausmą širdy. Tada tu visiems esi diva. Bet kai atsistoji ant kojų…

Linkiu visiems, kurie susiduria su tuo pačiu, suprasti: tai ne apie jus. Tai apie tuos žmones, kurie taip elgiasi.

Ir visai nenuostabu, kad vis daugiau talentingų, kūrybingų žmonių išvyksta iš Lietuvos, nebenori čia grįžti, duoti interviu, eiti į renginius. Nes kad ir kaip atrodysi, kad ir ką pasakysi – vis tiek atsiras, kas pils purvą.

Aš savo stiprybės jau turiu. Jos reikėjo tada, kai sirgau, kai iš tiesų buvo sunku. O dabar suprantu – visa kita yra tik triukšmas“, – kalbėjo I. Burlinskaitė.