Mano, kad sukčių taktika nesikeis
Visi esame girdėję apie sukčius, kurie vienu ar kitu būdu išvilioja iš žmonių pinigus. Spalio mėnesį Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir Krašto apsaugos ministerijos parengtame pranešime žiniasklaidai nurodoma, kad sukčiai nuolat skambina Lietuvos gyventojams ir įtikinėja perduoti slaptažodžius, pinigus ir net banko korteles.
Vien per pirmąjį 2025 m. pusmetį užfiksuota 7,8 tūkst. bandymų išvilioti pinigus iš Lietuvos gyventojų. Sukčiai buvo nusitaikę į beveik 29 mln. eurų.
Pranešime teigiama, kad populiariausi finansinių nusikaltimų tipai yra „phishingas“ (slaptažodžių žvejyba), telefoninis ir romantinis sukčiavimai. Ir pažymima, kad pastaruosius kelerius metus gyventojai itin dažnai sulaukia skambučių, kuriuose sukčiai apsimeta banko, telekomunikacijų operatoriais, „Google“ ar valstybinių institucijų darbuotojais.
2026 m. sausio 1 d. įsigalios antros pakopos pensijų kaupimo reforma. Telekomunikacijų ir IT paslaugų bendrovės „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis, paklaustas apie galimas sukčių atakas, artėjant šiems su pensijų kaupimu susijusiems pokyčiams, sakė, kad visos jos bus tokios pat, kaip ir iki šiol, tik keisis pretekstas:
„Nieko naujo nebus. Matyt, atsiras pagalbininkai investuoti, pasiimti pinigus, bus gąsdinimų, skubinimų, skambučių, SMS žinučių ir pan. Viskas tas pats, tik kitas „padažas“.“
Ką galėtų daryti gyventojai ir institucijos
Pasiteiravus, į ką dėmesį turėtų atkreipti gyventojai, ką daryti ir ko nedaryti, gavę e. laišką, SMS žinutę ar sulaukę skambučio, kad neužkibtų ant sukčių kabliuko, D. Povilaitis išskyrė keletą dalykų:
„Šiuo atveju geriausia būtų nedaryti. T. y., padėkoti konsultantams ir padėti ragelį, ištrinti SMS žinutę ir pan. Gal dar pasiūlyti pasimokyti lietuvių kalbos (šypsosi). O patiems, matyt, pasiieškoti informacijos oficialiose valstybinėse svetainėse ar paprašyti pagalbos savo šeimos narių, giminaičių, o ne pasitikėti visiškai nepažįstamais asmenimis.“
Paklaustas, ką galėtų daryti tiek gyventojai, tiek institucijos, kad tokie sukčiai neturėtų galimybių veikti, D. Povilaitis, sakė, kad šeimos nariai, giminaičiai turėtų įspėti vyresnio amžiaus asmenis, jog šie gali susidurti su sukčiais, kurie norės jiems „padėti“, ir paaiškinti, kaip reikėtų elgtis. O kalbėdamas apie institucijas teigė, kad tokioms atakoms stabdyti turėtų būti pasitelkiamos technologinės priemonės ir kad čia reikalingi tam tikri pokyčiai:
„Dažnai sukčių „investavimo platformos“ vykdo mokėjimus per kokį nors mokėjimų paslaugos teikėją. Ir per tą teikėją eina ne vienas mokėjimas – t. y., akivaizdžiai mokėjimo įstaiga bendradarbiauja su sukčiais. Tai būna ir Europos Sąjungoje registruotos mokėjimo įstaigos. Čia turėtų dirbti Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras, kad tokios įstaigos, nepriklausomai nuo Europos Sąjungos šalies, būtų sankcionuotos.
Tikrai neišsemtos technologinės galimybės – technologinėmis priemonėmis stabdyti tas atakas. Bet čia turėtų keistis požiūris ir būdai, kaip su tuo kovojama. Ir nepanašu, kad kažkas keisis.“
Nesiunčia raginimų pervesti pinigus
„Sodros“ teigimu, iki šiol jiems neteko gauti pranešimų apie sukčiavimo bandymus, tiesiogiai susijusius su antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčiais. Tačiau pastebi, kad klientai nuolat dalijasi informacija apie įvairius bandymus apgauti: „Matome didėjantį gyventojų budrumą ir sąmoningumą.“
Pasiteiravus, kaip gyventojai bus informuojami apie pensijų reformos pokyčius, „Sodra“ savo atsakyme redakcijai paaiškino, kad stengiasi tai daryti plačiai ir nuosekliai: „Viešai – per žiniasklaidą, socialinius tinklus, interneto svetainę sodra.lt, ir individualiai – pranešimai gyventojams bus siunčiami į jų asmenines paskyras. Asmeninė „Sodros“ paskyra yra saugiausia ir patikimiausia vieta tikrinti informaciją apie į pensijų fondus pervestas įmokas ir savo dalyvavimą kaupime.“
„Sodra“ atkreipė dėmesį, kad ji administruoja įmokų pervedimą į pensijų fondus ir suteikia naudingą informaciją, tačiau visi teisiniai santykiai dėl pensijų kaupimo vyksta tarp žmogaus ir jo pasirinktos pensijų kaupimo bendrovės:
„Todėl būtent pensijų kaupimo bendrovėms nuo 2026 m. sausio 1 d. bus teikiami prašymai išmokėti sukauptas lėšas arba sustabdyti įmokų mokėjimą. Jei žmogus pageidaus pasitraukti iš kaupimo arba atsiimti dalį sukauptų lėšų, pinigus į jo sąskaitą perves pensijų kaupimo bendrovė, o ne „Sodra“.
Tad svarbu įsidėmėti, kad „Sodros“ siunčiamuose pranešimuose niekada nebūna raginimų pervesti pinigus, patvirtinti banko operacijas, pateikti kortelės ar e. parašo duomenis arba skubiai priimti finansinius sprendimus.“
Pateikė rekomendacijas gyventojams
Paprašius rekomendacijų gyventojams, kad šie neužkibtų ant sukčių kabliuko, „Sodra“ patarė laikytis keleto taisyklių:
„Jei gaunate „Sodros“ vardu siųstą laišką ar žinutę, kurioje prašoma paspausti aktyvią nuorodą, suvesti banko ar e. parašo duomenis, pateikti kortelės informaciją ar skubiai patvirtinti kokią nors operaciją – labai tikėtina, kad tai yra sukčių žinutė.
Visada tikrinkite siuntėją ir interneto adresą: oficialus „Sodros“ adresas yra sodra.lt. Jei nuoroda baigiasi .net, .com, .eu, .info, .online ar turi neįprastą brūkšnį – tai nėra „Sodra“.
Bet kuris autentiškas pranešimas, atsiųstas „Sodros“ vardu, visada bus matomas ir asmeninėje paskyroje: gyventojams – https://gyventojai.sodra.lt/, draudėjams – https://draudejai.sodra.lt/.
Prie paskyrų jungiamasi tik saugiai – naudojant e. bankininkystę arba e. parašą.
Pastebėję įtartiną žinutę ar skambutį, praneškite „Sodrai“ e. paštu info@sodra.lt. Primename: visos „Sodros“ paslaugos yra nemokamos, o „Sodros“ darbuotojai telefonu ar e. laiškais niekada neprašo nurodyti asmens kodo, banko prisijungimų, kortelės ar e. parašo duomenų.“