Baiminasi Estijos likimo
Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė siekia apie 77 metus ir yra linkusi toliau didėti. Kita vertus, gimstamumas kasmet mažėja – gimusių vaikų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, šiuo metu siekia mažiau nei 7 vaikus ir per pastaruosius 30 metų sumažėjo beveik du kartus. Abi šios tendencijos – ilgesnė gyvenimo trukmė ir mažesnis gimstamumas – formuoja pokytį gyventojų struktūroje. Kasmet turime vis mažesnę jaunų žmonių dalį ir vis didesnę tų, kurie sulaukia pensinio amžiaus.
Taigi, mažesnė dalis dirbančiųjų turi išlaikyti vis didesnę dalį pensininkų, kurie tikisi oriai gyventi senatvėje. Šiuo metu pakeitimo norma (skirtumas tarp buvusio atlyginimo ir gaunamos pensijos) siekia kiek mažiau nei 50 proc. Vis dėlto, visuomenei senstant, pakeitimo norma, tikėtina, mažės.
„Lietuvoje svarbiausia pensijų dalis yra klasikinė einamojo finansavimo sistema, kuri dar vadinama pirmąja pakopa ir kurioje pensijos finansuojamos iš dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų. Kitaip sakant, dirbdami ir mokėdami mokesčius, turime mokėti pensijas savo tėvams ar seneliams. Norėdami didesnių pensijų, turime didinti dirbančiųjų skaičių Lietuvoje, kelti esamus mokesčius dabartiniams dirbantiesiems arba skolintis.“, – aiškino „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.
Taigi, leidimas išsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas reiškia, kad ilgesnėje perspektyvoje galime susidurti su iššūkiais, kai neturėsime pakankamai dirbančiųjų, kurie galės išlaikyti vis daugiau pensinio amžiaus gyventojų. Tokiu atveju, išeitys nėra lengvos – didinti mokesčius, skatinti imigraciją, ilginti pensinį amžių arba mokėti mažas pensijas.
„Tobulame pasaulyje antrosios ir trečiosios pakopų nereikėtų. Gyventojai, būdami darbingo amžiaus, savarankiškai kauptų lėšas senatvei, investuotų, o išėję į pensiją galėtų šias santaupas naudoti. Realybė yra kiek kitokia, o savarankiškai kaupti bei investuoti lėšas didelei daliai gyventojų vis dar nėra lengva užduotis. Nors ir matome augantį skaičių investuojančių gyventojų, dar gerokai atsiliekame nuo kitų ES šalių.“, – pridūrė G. Ilekytė.
Be to, geriausias pensijų sistemas turinčiose ir didžiausias pensijas mokančiose Europos šalyse privatus kaupimas pensijai yra neatsiejama dalis – dėl jo gyventojai gali mėgautis oria senatve.
Lietuvos Banko (LB) ekonomistų teigimu, poveikis ekonomikai daugiausia bus juntamas per gyventojų vartojimo pasikeitimus. Vartojimo pagyvėjimas Lietuvos BVP augimą 2026 m. gali paspartinti maždaug 0,5 proc. punkto. Vis dėlto tai bus laikinas poveikis ir jau 2027 m. ekonomika augs 0,6 proc. punkto lėčiau nei būtų augusi be šios reformos.
„Pokyčių įtaka infliacijai labiau jausis 2026 m. ir bus ribota – kainas padidins apie 0,1 proc. punkto, poveikis maisto ar kitų prekių kainomis taip pat neturėtų būti reikšmingai didesnis. Kalbant apie NT kainas, mūsų vertinimais jos 2026 m. taip pat gali augti sparčiau nei tuo atveju, jei II pakopos pensijų reforma nebūtų priimta, tačiau šiuo atveju konkrečių vertinimu neturime.“, – rašoma LB atsakymuose „Delfi“.
Svarbu pastebėti, kad 2027-ųjų pabaigoje, tai yra besibaigiant laikotarpiui pasitraukti iš II pakopos, ją paliekančių skaičius taip pat galėtų padidėti.
Estijos banko Ekonominės politikos ir prognozavimo skyriaus vadovas Rasmus Katti anksčiau sakė „Delfi“, kad plačiai paplitusio papildomo pensijų kaupimo panaikinimas visuotinai didina mažų ir nelygių pensijų ateityje riziką: „Problema ta, kad nei Estijoje, nei Lietuvoje antroji pakopa dar neturėjo laiko subręsti – nėra nė vieno, kuris būtų turėjęs galimybę kaupti pensiją visą savo karjerą ir tada išėjęs į pensiją. Tai galėjo sukurti klaidingą įspūdį, kad papildoma pensijų apsauga nėra reikalinga. Tiesa, kad vidutiniškai sukauptos sumos dar nėra didelės, tačiau tai daugiausia lemia tai, kad visa sistema vis dar yra palyginti nauja. Jos nauda tampa akivaizdi ilgalaikėje perspektyvoje, kai žmogus taupo 30–40 metų, ir tuomet „stebuklingas“ sudėtinių palūkanų efektas pradeda veikti būsimo pensininko naudai, stiprėjant su kiekvienais metais.“
Geriau atsiimti ar taupyti?
Kaupiantieji antroje pakopoje gali laikyti save atsakingais ir neplanuoti didelių pirkinių už atgautas lėšas. Tačiau tuo pat metu nebūti tikri, ar verta dabar pasiimti savo pinigus, o gal palaukti ilgėliau?
Kiekvienas gyventojas turi galimybę nuspręsti pats. Visgi, senstančios visuomenės akivaizdoje orių pensijų užtikrinimas turėtų būti ne tik valstybės, bet ir pačių gyventojų prioritetas. Todėl dabarties pajamų nukreipimas ateities poreikiams yra itin rekomenduojamas.
Pasak G. Ilekytės, antrosios pensijų pakopos tikslas yra diversifikuoti pajamas senatvėje, užsitikrinant jas iš kelių šaltinių. Valstybė, suprasdama, kad negali užtikrinti orių sąlygų iš pirmosios pakopos, sudaro sąlygas ir skatina (pridėdama po 1,5 proc. nuo šalies vidutinio atlyginimo kas mėnesį) sukaupti sau papildomai pensijai antrojoje pakopoje.
Jeigu gyventojas nusprendžia atsiimti sukauptas lėšas iš pensijų fondo, rekomenduojama šiuos pinigus ir toliau įdarbinti, kad jie generuotų finansinę grąžą, o sukaupta suma ilgainiui didėtų. Pavyzdžiui, gyventojas gali investuoti įsigydamas akcijų ar obligacijų fondų vienetų, investuoti į kitas priemones ar turto klases – tai, kas gyventojui yra priimtiniausia, geriau pažįstama ir turi priimtiną rizikos ir grąžos santykį. Visgi, šiuo atveju svarbiausia yra įdarbinti lėšas, o ne išleisti jas kasdienėms reikmėms.
Estijoje didelė dalis atsiimtų santaupų buvo nukreiptos į dabarties poreikių tenkinimą. Tai prisidėjo ir prie aukštesnės infliacijos, ir prie spartesnio ekonomikos augimo. Visgi, šis efektas buvo trumpalaikis. Išleidus kelis dešimtmečius kauptas santaupas, „vakarėlis“ baigėsi ir vėliau kilo gerokai sudėtingesnė ekonomikos situacija šalyje.
R. Katti patvirtino pašnekovės nuogąstavimus konstatuodamas, kad kaimyninėje šalyje reikšminga dalis išimtų lėšų buvo nukreipta į vartojimą. Tačiau poveikis pirkimams neapsiribojo tik tiesioginiu lėšų išleidimu – teigiamą efektą taip pat turėjo esamų paskolų grąžinimas, kuris atlaisvino dalį mėnesinių pajamų papildomoms išlaidoms. Kaip taisyklė, tie, kurie nusprendė atsisakyti pensijų kaupimo antrojoje pakopoje, tuo metu uždirbo šiek tiek mažiau nei vidutines pajamas.
„Aktyvus sukauptų pensijos santaupų išleidimas dar labiau pakėlė kainas ir infliaciją Estijoje, o tai reiškia, kad žmonės iš tikrųjų už savo pinigus gavo mažiau nei būtų gavę be reformos. Verslai, kita vertus, iš šios situacijos išlošė – jų pelnai augo nepaisant didėjančių gamybos sąnaudų, kurias lėmė energetikos krizė, tiekimo grandinės sutrikimai.“, – sakė Estijos banko atstovas.
Netaupančių būsimų pensininkų laukia skurdas
Jeigu Lietuvos demografinė padėtis būtų geresnė ar bent kiek stabilesnė, situacija su II pakopoje sukauptomis lėšomis būtų kitokia. Galiausiai, gal apskritai nereikėtų papildomo savarankiško kaupimo. Deja taip nėra, todėl ilginamas pensinis amžius, o dirbantieji šiandien turi ateitimi rūpintys patys.
Ekonomistės G. Ilekytės teigimu, jeigu gyventojas nesirūpins savo ateitimi pats, tikėtina, kad valstybė bus nepajėgi užtikrinti orių pajamų senatvėje. Tai reiškia, kad šie gyventojai gali susidurti su išaugusia skurdo rizika.
Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į dabartines demografines tendencijas skaičiuoja, kad pakeitimo norma kasmet mažės ir 2050 m. pasieks vos 25 procentus. Tai reiškia, kad jeigu kliausimės tik valstybės galimybėmis, mūsų pensija sieks vos ketvirtadalį buvusių darbo pajamų.
„Kaupimas ateičiai yra ne kas kita, kaip dalies pajamų neišleidimas dabarties norams. Atsisakyti šių dabarties norų nėra lengva. Visgi, pasirūpinti savo ilgiausiomis atostogomis – išėjimu į pensiją – yra itin svarbi užduotis. Taigi, atsidėdami pajamas jaunesniame amžiuje, galėsime ne tik ramiai išeiti į pensiją ir joje išgyventi nedirbdami, bet ir gyventi taip, kaip norėtume.“, – teigė vyresnioji ekonomistė.
LB neneigė, jog pensijų kaupimo sistemos pakeitimai suteiks daugiau pasirinkimo laisvės, bet sprendimai reikalauja ir daugiau paties žmogaus atsakomybės, kadangi kiekvienas turės pasirinkti pats, įvertinęs savo poreikius. Ekonomistai patarė neskubėti, skirti pakankamai laiko bei labai gerai apgalvoti, kam nori skirti šias lėšas. Vertinant dabartinius poreikius, derėtų atsiminti, kad antroje pensijų pakopoje kaupiamos lėšos skirtos pagerinti gyvenimą senatvėje. Tad reikėtų kritiškai vertinti ne tik šios dienos poreikius, bet ir galvoti apie perspektyvą, ateitį. Išleisti sukauptus pinigus paprasta, o sukaupti iš naujo, ypač jeigu kaupiama ilgai – užtrunka.