Pasak Agentūros Investicijų vertinimo vadovės Gintarės Kuncaitytės, pagal kvietimą „Skatinti atsinaujinančių energijos išteklių diegimą pramonės įmonėse (Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas)“ finansavimas skirtas 223 įmonėms. Bendra visam kvietimui skirta suma siekė daugiau nei 31 mln. Eur.
„Šiuo kvietimu buvo siekiama Vidurio vakarų Lietuvos regione veikiančias pramonės įmones paskatinti persiorientuoti iš taršios elektros vartojimo į atsinaujinančią elektros energiją, taip sumažinant taršą bei didinant tvarumą gaminant įvairią produkciją. UAB „Agaras“ sėkmingai įgyvendino projektą ir įsidiegė 400 kW saulės elektrinę, kuri įmonei padėjo sumažinti taršios elektros iš tinklų suvartojimą, priklausomybę nuo svyruojančių elektros iš tinklų kainos, taip pat prisidėjo prie tvarumo ir atsinaujinančios energetikos plėtros Biržų rajone“, – sako G. Kuncaitytė.
Verslas, keliaujantis iš kartos į kartą
Daugiau nei tris veiklos dešimtmečius skaičiuojanti įmonė visuomet buvo šeimos verslas. Nors kiekvienas čia turi aiškias savo atsakomybes, visi dirba vardan bendro tikslo ir siekio užtikrinti aukščiausią mėsos kokybę, kelyje nepametant tvirto vertybių pamato dirbti tvariai ir etiškai.
Sėkmingam verslui vadovaujantis Petras Vainoras prisistato jaunesniuoju, mat verslo valdymo vairą perėmė iš tėčio Petro Vainoro vyresniojo ir mamos Letos Vainorienės. Būtent jie 1991 metais atidarė nedidelę parduotuvę ir vedini misijos užtikrinti gerą mėsą kasdien, tapo vienos moderniausių skerdyklų Lietuvoje savininkais bei vertinamais mėsos eksportuotojais į daugiau nei 20 valstybių Europos sąjungoje ir už jos ribų.
„Mes – jaunoji karta – verslo vadeles pilnai perėmėme tik prieš porą metų. Nors kasdieniai darbai dabar tenka mums, tėvai nėra visiškai atsitraukę ir dalyvauja kai kurių svarbių sprendimų priėmime. Puiku, kai pavyksta sujungti senosios kartos patirtį su jaunosios kartos ambicijomis ir vizija – tą ir stengiamės daryti“, – pasakoja P. Vainoras.
Kokybė kiekviename žingsnyje
Jei reikėtų įvardinti svarbiausią UAB „Agaras“ sėkmės paslapties ingredientą, neabejotinai tai būtų itin aukšti standartai. Anot įmonės vadovo, kokybei kompromisų negali būti, tad jaučiai ir kiaulės čia atkeliauja tik iš gyvūnų gerovę vertinančių ūkininkų. Etiškas elgesys svarbus ir prieš, ir po atgabenimo, tad visi gyvuliai transportuojami tik įmonės bandovežiais, o transportuoti laikomi erdviuose plotuose – taip užtikrinama kiekvieno gyvulio gerovė.
Išpjaustymas, sausas ir šlapias brandinimas, produktų linijų paruošimas – jokia veikla neprasprūsta pro aukščiausios kokybės kontrolę, o tam, be abejonės, būtinas ne tik atsakingas požiūris, bet ir ėjimas koja kojon su technologijų evoliucija.
„Vienas iš mūsų tikslų – palikti kiek įmanoma mažiau pėdsako savo veikloje. Tad jau anksčiau pasistatėme biodujų kogeneracinę jėgainę, kurioje gamybinės organinės atliekos paverčiamos šiluma ir elektros energija. Buvome patys pirmieji Lietuvoje mėsos gamintojai, sukūrę uždaro rato ciklą – taip įgyvendinome vieną pagrindinių tvaraus verslo principų. Dabar žengėme dar toliau ir pasinaudoję ES parama įsirengėme saulės elektrinę“, – pasakoja P. Vainoras.
Pašnekovas sako, kad šiuo metu net 80 proc. įmonės veikloje sunaudojamos energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau tikslas, be abejonės, žengti dar toliau.
„Svarbu ir tai, kad kiek energijos pasigaminame, tiek jos ir suvartojame – neapkrauname tinklo. Kadangi dirbame su mėsa, kurią reikia vėsinti ir šaldyti, įprastai daugiausiai energijos suvartojame šiltomis ir saulėtomis dienomis – būtent tada, kai efektyviausiai veikia ant stogų sumontuotos saulės baterijos. Didžioji dalis iš saulės elektrinės gaunamos energijos pas mus paverčiama šalčiu“, – pasakoja P. Vainoras.
Jis neslepia, kad be ES paramos žemės ūkio srityje veikiančiam verslui vykdyti sparčią plėtrą nebūtų paprasta, tad stengiasi išnaudoti atsirandančias galimybes ir dalyvauja skirtinguose projektuose.
Tiesa, nors paramą saulės elektrinei įsirengti pavyko gauti be didesnių sunkumų, ieškant techninių įrengimo sprendimų teko gerokai pasukti galvą.
„Mūsų objektas – išskirtinis, mat norėjome taikyti hibridinį modelį ir energiją gaminti ne tik su saulės elektrine, bet ir jau turimoje biodujų kogeneracinėje jėgainėje. Sprendimų paieškos užtruko, tačiau tai buvo nebloga nauja patirtis ir rangovams, kurie įrenginėjo saulės elektrinę, ir energijos skirstymo operatoriui. Galima sakyti, kad iššūkis visiems išėjo į naudą, o mes tikrai džiaugiamės galėdami dirbti dar tvariau“, – sako UAB „Agaras“ vadovas.