Akcijos organizatorė, žinoma architektė Rūta Leitanaitė pasakojo, kad visi komandos nariai intensyviai sekė, kas vyko Lietuvoje, buvo prilipę prie savo kompiuterių ir telefonų, o ryte įsijungus žinias buvo tiesiog pakraupę.
„Pradėjau galvoti, ką mes galėtume padaryti, nes pirmas impulsas, aišku, buvo, kad mums reikia būti Daukanto aikštėje, bet tai buvo neįmanoma, nespėtume atskristi. Kita vertus, pagalvojusi suvokiau, kad Venecija yra tikrai neprastesnė platforma kalbėti apie šitas problemas – realiai čia yra gal net viena iš tokių pirmųjų, matyt, kultūrinės bendruomenės pastangų šitą problemą rodyti ir tarptautinėje arenoje. Kas gali būti labiau matoma kultūrai arena negu Venecija, tad čia toks geras sutapimas, kad Architektų sąjunga organizuoja Lietuvos nacionalinį paviljoną Venecijos architektūros bienalėje. Tai tiesiog pagalvojau, kad reikia ir mums prisijungti bent virtualiai, nusiųsti ir kultūros bendruomenei žinutę, kad mes esame kartu, išplečiame šitą protestą, ir Lietuvos politikams žinutę, kad mes esam kartu su kultūrine bendruomene ir ją palaikome“, – pasakojo ji.
R. Leitanaitė susisiekė su paviljono kuratoriumi Gintaru Balčyčiu ir komisare Jūrate Tutlyte, kurie iškart pritarė, nes irgi galvojo, kaip sureaguoti į situaciją.
„Pasakiau idėją, kad mes turėtume organizuoti kažkokį matomą protestą prie paviljono durų, iš karto sureagavo žaibiškai, kad taip, būtinai darom. Tai iš ryto paviljone pradėjome ieškoti, iš ko tuos plakatus pasidaryti. Pasirodo, visos parduotuvės uždarytos, niekas popieriaus ir markerių nepardavinėja taip anksti, tad mes tiesiog panaudojome kartonines kėdes, kurias naudojame simpoziumo dalyviams atsisėsti. Aplakstėme aplinkines parduotuves, pavyko pasiskolinti pora markerių ir greituoju būdu susikonstravome tokį net ne plakatą, o dėlionę iš kėdžių, ant kurių užrašėm užrašą“, – dalinosi ji.
Pasak jos, aplinkiniai, nors ir nesupranta lietuvių kalbos, bet labai domisi, ateina restoranėlių, parduotuvių darbuotojai, kuriems ji pati ar kiti pasakoja apie situaciją.
„Mūsų simpoziume dalyvauja visos Lietuvos architektūros mokyklos, kurios atsiuntusios savo dėstytojų ir studentų delegacijas, tai yra Kauno technologijos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Vilnius tech universitetas, simpoziumas yra ir tarptautinis, turime svečių ir iš kitų universitetų, ir mokslininkų, ir studentų. Tai visi simpoziumo dalyviai ryte išėjome, kiek mūsų šį rytą susirinko, išsinešėme tą mūsų suimprovizuotą protesto plakatą, pastovėjom, paskandavom, dabar toliau simpoziumas vyksta, tai vis tiek dalis dalyvių simpoziumo klauso, jame dalyvauja, bet mes palikome tą plakatą-instaliaciją prie mūsų paviljono durų, kad visi žmonės, ateinantys į paviljoną, matytų“, – sakė ji.
Pasak R. Leitanaitės, nors sunku paaiškinti dviem sakiniais užsieniečiui, kuris nežino konteksto, kas vyksta, bet jie bando tai padaryti: „Aiškiname taip, kad šiuo metu dėl susiklosčiusios politinės situacijos mūsų Kultūros ministerija yra perduodama į politinės jėgos rankas, ta politinė jėga kelia pavojų Lietuvos kultūrai, jos plėtrai, laisvam žodžiui ir kad mes prieš tai, mes prieštaraujame, sakome praktiškai tą patį naratyvą, pasakojimą, ką ir kultūros bendruomenė Daukanto aikštėje“.