Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas, politologė, Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė, politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas. Bernardinai.lt nuotraukų (ELTA, Jono Petronio / Vytauto Didžiojo universiteto) koliažas
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paskyrė socialdemokratą Robertą Kauną krašto apsaugos, Vaidą Aleknavičienę – kultūros ministrais.
Sprendimą dėl R. Kauno šalies vadovas priėmė praėjusią savaitę dukart susitikęs su kandidatu. Su V. Aleknavičiene prezidentas susitiko pirmadienį.
Daugiausia diskusijų svarstant R. Kauno galimybes dirbti ministru kėlė jo patirtis dirbant gynybos srityje.
Apie tai, kad šalies vadovas V. Aleknavičienę paskirs ministre, kiek anksčiau pirmadienį pranešė jo patarėja Jolanta Karpavičienė. Socialdemokratė patvirtino, kad Kultūros ministerijoje „Nemuno aušros“ narių ar su partija susijusių asmenų nebus.
Dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbinti politologai tikina, kad prezidento sprendimas buvo lauktas ir tikėtas. Tik R. Kauno kandidatūra, pasak jų, kelia daug daugiau klausimų nei V. Aleknavičienės.
Prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su kandidate į kultūros ministres Vaida Aleknavičiene. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su kandidatu į krašto apsaugos ministrus Robertu Kaunu. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
I. Kalpokas: tikėti viskuo, kas sakoma apie šios vyriausybės sudėtį, sunku
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė RIMA URBONAITĖ sako, kad prezidento sprendimas tvirtinti V. Aleknavičienės kandidatūrą į kultūros ministres buvo tikėtas.
„Būtų buvę keista, jeigu prezidentas nebūtų patvirtinęs V. Aleknavičienės kandidatūros. Juk prieš tai jis jau buvo pasirašęs dekretą, kuriame buvo įrašyta jos pavardė. Vadinasi, prieš porą mėnesių ši kandidatė jam tiko ir jis buvo pareiškęs savo poziciją. Dabar jis ją dar pakartojo“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ nurodo R. Urbonaitė.
Politologė prideda, kad po visų pastarųjų įvykių ši kandidatė jau nebeatrodo tokia silpna. „V. Aleknavičienė tampa stabilizuojančiu veiksniu ir, be to, yra socialdemokratų atstovė, o ne „Nemuno aušros“ žmogus. Todėl, mano manymu, prezidento sprendimas yra nuoseklus ir aiškus“, – teigia ji.
Politologė, Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas IGNAS KALPOKAS pritaria R. Urbonaitei ir teigia, kad šis prezidento sprendimas – logiškas.
„Žinoma, kyla klausimų dėl to, kad, nors ministerija formaliai buvo perimta iš „Nemuno aušros“, V. Aleknavičienė į ministres deleguojama tik dabar – praėjus mėnesiui. Kodėl taip nutiko, jei kandidatė jau buvo patvirtinta ir anksčiau perėjusi Prezidentūros filtrą? Tų interpretacijų turbūt yra daug ir įvairių, greičiausiai susijusių su tuo, kad galbūt ministerija vis dėlto nebuvo iki galo perimta iš „Nemuno aušros“, – komentuoja I. Kalpokas.
Pasak R. Urbonaitės, kol kas nėra priežasčių netikėti paskirtosios ministrės žodžiais, kad jos komandoje nebus „Nemuno aušros“ atstovų, bet turime ir patirties, kuri verčia būti atsargius.
„Jau esame matę atvejį, kai buvo paskirtas viceministras, laikytas visiškai neutraliu – anot premjerės, ji net neprisiminė, kaip ta kandidatūra jai buvo pateikta. Vėliau paaiškėjo, kad tas kandidatas turėjo ryšių su „Nemuno aušra“, todėl kilo daug pagrįstų abejonių dėl jo neutralumo. Tad dabar, remdamiesi ta patirtimi, turime kruopščiai viską tikrinti. Natūralu, kad visuomet liks abejonių, ir poniai Aleknavičienei reikės gerokai pasistengti, kad jų neliktų. Visuomenei dalyti pažadai ne kartą buvo sulaužyti, todėl pasitikėjimas – menkas. Jei ji nenori dar daugiau skandalų ir visuomenės nepasitenkinimo, teks įrodyti, kad šįkart viskas kitaip“, – tikina R. Urbonaitė.
Politologas I. Kalpokas teigia, kad tikėti viskuo, kas sakoma apie šios vyriausybės sudėtį ar konkretaus ministro komandą, šiuo metu sunku. Reikia žiūrėti į realius veiksmus ir žmones – tik tada galima bus vertinti.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas. Jono Petronio / Vytauto Didžiojo universiteto nuotrauka
„Ministrės veikla bus po didinamuoju stiklu“
Politologai sutaria, kad naujosios kultūros ministrės laukia daug sunkumų. „Pastaruoju metu daug kalbėta apie biudžeto karpymus – jie gana drastiški, todėl suvaldyti savo sritį, kai akivaizdžiai trūksta pinigų, bus sudėtinga. Reikės spręsti, kur sutaupyti, ką nukirpti, ko nefinansuoti – tai didžiulis iššūkis, kuris jau savaime gali užprogramuoti konfliktą su kultūros bendruomene“, – sako I. Kalpokas.
R. Urbonaitė tikina, kad vis dar kyla klausimas – su kokia vizija būsimoji kultūros ministrė ateina.
„Kol kas niekas vizijos nei pristatė, nei apie ją girdėjo. Tai, mano manymu, yra didžiausia problema. Matome skylėtą kultūros biudžetą, neišspręstų problemų vis dar daug. Vienas svarbiausių uždavinių bus nuraminti kultūros bendruomenę ir pagaliau rasti dialogą su Kultūros asamblėja. Būtent ši organizacija dabar yra daugelio protestų iniciatorė, o jos nariai ne kartą sakė, kad „nebetiki nė vienu žodžiu“, – tvirtino pašnekovė.
Anot R. Urbonaitės, ministrės veikla bus po didinamuoju stiklu, jai teks ne tik formuoti aiškią kultūros politikos viziją, bet ir užmegzti pasitikėjimu grįstą dialogą su kultūros bendruomene, kuri šiuo metu yra įtari, nepatenkinta ir labai kritiška.
Paskirtoji kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
„Pagrindinis iššūkis – išmokti dirbti“
Politologė R. Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad prezidentas nuo pat pradžių teigiamai atsiliepė ir apie R. Kauną – sakė, kad šis jį netgi nustebino. Jos teigimu, prezidento komandos nariai taip pat rodė pozityvų požiūrį, todėl daug kas nė neabejojo, kad R. Kauno kandidatūra bus patvirtinta.
„Vienintelis prezidento manevras buvo paprašyti pristatyti būsimos komandos sudėtį. Nors formaliai jis negali nurodyti, kas turėtų būti viceministrai, šis žingsnis parodė, kad prezidentui rūpi, kas dirbs kartu su ministru. Tai buvo labiau reputacinis ėjimas, o ne esminis reikalavimas. Šis sprendimas nieko nenustebino – jokių ženklų, kad prezidentas galėtų jam prieštarauti, nebuvo“, – tikina ji.
Viešojoje erdvėje abejojama R. Kauno kompetencija vadovauti Krašto apsaugos ministerijai. Atkreipiamas dėmesys, kad parlamentaras neturi patirties gynybos srityje, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) dirba kiek ilgiau nei mėnesį.
„R. Kaunas per šį laiką spėjo sudalyvauti keliuose Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžiuose – ir tiek. Tai visas jo santykis su krašto apsauga. Tad atrodytų, kad tęsiame tam tikrą „mokinių ar pameistrių vyriausybės“ tradiciją. Tai ypač neramu kalbant apie šiuo metu turbūt pačią svarbiausią – Krašto apsaugos ministeriją, veikiančią itin sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje“, – komentuoja I. Kalpokas.
Anot jo, pagrindinis iššūkis R. Kaunui bus išmokti dirbti. „Reikės susipažinti su sritimi, kuriai vadovaus, suprasti, kaip viskas veikia, kas už ką atsakingas ir kokie procesai vyksta. Vien tai jau turėtų kelti rimtą nerimą – nes šiuo metu, kai krašto apsauga yra gyvybiškai svarbi sritis, ministrui mokytis darbo vietoje nėra geriausias scenarijus“, – kritikuoja politologas.
R. Urbonaitė papildo, kad R. Kauno atveju stipri komanda yra ypač svarbi. „Kai pats turi mažai patirties, stipri komanda tampa ypač svarbi. Socialdemokratai, atrodo, klysta manydami, kad viską galima išspręsti vien stipria komanda. Juk kas norės eiti dirbti pas vadovą, kuris nėra stiprus lyderis? Negalima visko kompensuoti pavaduotojais ar patarėjais. Tai tarsi bandymas vežimą pastatyti prieš arklį – nieko gero iš to neišeis. Žinoma, jei pavyks pritraukti kompetentingus žmones, tai gerai, bet jie taip pat turi turėti vadovą, kuriuo tiki ir pasitiki“, – teigia R. Urbonaitė.
Prezidento susitikimas su kandidatu į krašto apsaugos ministrus Robertu Kaunu. Vilnius, 2025 m. lapkričio 3 d. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
A. Gelūnas: mažas atokvėpis slogioje istorijoje
„Po tokio ilgo ir vingiuoto kelio pagaliau įvyko paskyrimas. Suprantama, kad kultūros bendruomenėje yra daug nepasitikėjimo Vyriausybės veiksmais politiniame lauke. Nors Vaida Aleknavičienė atrodo turinti pakankamai patirties ir yra pozityviai vertinama kaip politikė, ji susiduria su didžiuliu iššūkiu: nerimą kelia biudžetas, taip pat reikės formuoti profesionalią, kvalifikuotą komandą“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) generalinis direktorius dr. ARŪNAS GELŪNAS.
Anot jo, kultūros bendruomenė sulaukė mažo atokvėpio šioje slogioje istorijoje, bet tai toli gražu nėra pabaiga. „Dar nežinome, kokią komandą ministrė pasirinks ir kaip jai seksis dirbti su įvairiomis kultūros bendruomenėmis, taip pat – kaip bus sprendžiami rimti iššūkiai, kurie iškilo per tarpinį laikotarpį“, – sako jis.
LNDM direktorius aiškiai išsako lūkesčius naujajai ministrei: kompetencija, profesionalumas, dialogiškumas ir gebėjimas išgirsti kultūros žmonių problemas.
„Tikimasi didelio posūkio grįžtant prie racionalaus ir konstruktyvaus darbo. Kultūros lauke iššūkių netrūksta: nuo elementaraus finansavimo (žinome, kad biudžetas numatytas mažėjantis) iki daugybės niuansų – infrastruktūros, tarptautinio bendradarbiavimo, įstatymų tobulinimo, regioninės kultūros sklaidos ir profesionalios menų bei žmonių saviraiškos užtikrinimo regionuose. Be to, rimčiausias iššūkis yra geopolitinė įtampa – kaip reaguoti į kognityvines atakas ir kovoti su dezinformacija kultūros priemonėmis“, – nurodo A. Gelūnas.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
„Dialogo galimybė – reali“
„Kultūros bendruomenė dabar pajuto savo susivienijimą dėl vertybių – matome siekį nekartoti Vengrijos, Slovakijos ar Sakartvelo pavyzdžių, kur per pastaruosius dešimtmečius vyko skaudžios kultūros politikos permainos ir demokratijos degradacija. Lietuvoje kultūros bendruomenė dabar veikia kaip tam tikras sargybinis mechanizmas: ji pirmoji užuodžia pavojus ir stengiasi apsaugoti nuo tokių destruktyvių tendencijų“, – sako A. Gelūnas.
Pasak LNDM vadovo, ministerijos dialogas su kultūros bendruomene yra realus. „V. Aleknavičienė neturi jokių neigiamų sąsajų ar „uodegų“, kokios buvo minimos kitų trumpam pasirodžiusių ministerijos veikėjų atveju – jie kėlė rimtų įtarimų dėl pavojingų ryšių su prorusiškomis jėgomis. V. Aleknavičienė su tuo nesiejama, todėl nėra priežasčių jos nekviesti į diskusijas ar jai nepatikėti dialogo.
Tačiau viskas priklausys nuo pradžios kokybės: kaip ji startuos, kokią komandą suformuos, kaip ta komanda elgsis su kultūros bendruomene ir kaip spręs realias problemas. Ministerija turi tarnauti kultūros žmonėms – padėti jų darbui vykti sklandžiau ir kokybiškiau, skatinti augimą, o ne smukimą“, – tvirtina A. Gelūnas.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!
Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!
Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:
Kiti šios Rubrikos straipsniai: