Situaciją pakomentavo tiek Lietuvos oro uostai, tiek įmonė „Litcargus“, kuri yra atsakinga už keleivių aptarnavimą.
Lėktuvas bandė tūpti Vilniuje, bet teko sukti į Kauną
Antradienio naktį Vilniuje dėl kontrabandinių balionų ir vėl negalėjo nusileisti orlaiviai, o du iš jų buvo nukreipti į Kauną. Vienas skrido iš Madeiros, kitas – Tenerifės.
Pastaruoju reisu skrido Ermita Gedutė. Ji savo feisbuke atvirai dalijasi, kas dėjosi lėktuve, kai jam teko nusileisti kitame oro uoste nei planuota. Ermita rašo, kad prieš pat leidžiantis Vilniaus oro uoste, apie 2 val. nakties, keleiviai sužinojo nemalonią žinią.
„Antrą valandą nakties, vaikų juoku ir atostogų nuovargiu alsuojantis lėktuvas iš Tenerifės, leidosi į Vilnių. Kai atrodė, kad žemė jau čia pat, sausakimšas orlaivis staigiu judesiu vėl pašoka aukštyn. Nespėjusioms nuo išgąsčio išsipūsti keleivių akims, stiuardesė švelniu balsu praneša: „Viskas gerai. Dėl tiršto rūko nusileidimas nepavyko. Bandysime dar kartą.“
Kol lėktuvas suka ratą, išgirstame tą patį malonų balsą. Sakantį nemalonią tiesą dar užkritusioms ausims: „Apgailestaujame, antro bandymo nebus. Oro uostas užsidaro dėl pasiklydusių balionų. Skrendame į Kauną“, – dėsto E.Gedutė.
Pilotė pranešė, kad Kaune jų niekas nelaukė
Po kurio laiko išvargę keleiviai su įgula pasiekia Kauno oro uostą. Pasak Ermitos, teritorija buvo paskendusi tyloje ir ramybėje.
„Galėčiau sakyti, kad ore tvyrojo įtampa, bet ir to oro lėktuve jau nebuvo daug. Staiga iš kabinos išeina pilotė. Su keleiviais ima kalbėti taip, lyg šiuos žodžius sakytų artimam savo draugui. Žmogiškai, jautriai, neslėpdama savo apmaudo dėl tokios situacijos: „Panašu, kad Kauno oro uostas mūsų nelaukia. Jis taip pat uždarytas. Visi darbuotojai – jau namuose. Mes negalime palikti lėktuvo“, – pilotės ištartus žodžius prisimena keleivė.
Pasak jos, visų keleivių kantrybė ėmė sekti, tačiau įkvėpė pilotės laikysena.
„Ji čia – su mumis, ne virš mūsų. Vienoje komandoje. Kurioje vietoj pasipiktinimo gimsta bendras išlikimo tikslas. Galiausiai pavyksta rasti du vyrukus – jie pasirūpina metaliniais laiptais išlaipinimui. Trumpam atrodo, kad viskas išsisprendė. Bet ne mums. Laiptais gali naudotis tik ankstesnė įgula, skridusi iš Vilniaus į Tenerifę. Jie keliauja ilsėtis, o mes – su savo pilote ir stiuardais – liekame toliau laukti.
Kol įgula komandiškai ieško pagalbos, viena besikeikianti porelė sprunka pro atidarytas lėktuvo duris ir, kaukšėdama tais pačiais metaliniais laiptais, išnyksta lyg ežiukai rūke“, – savo akimis negalėjo patikėti Ermita.
Policija ėmėsi ieškoti pabėgėlių
Po kelių minučių pilotė pranešė, kad išsilaipinti Kaune vis dėlto nepavyks, tačiau pavyko gauti kuro, todėl esą jau planuojama skristi atgal į Vilnių.
„Bet po minutės – vėl pranešimas: „Pakilti negalime. Kol nebus surasta pora – neturime teisės skristi. Policija jų jau ieško.“ Taip mes, 200 žmonių, kurių ateitis dabar priklausė nuo dviejų pabėgėlių, likom toliau kalėti. Naktis tęsėsi. Visą šį laiką – įgula su mumis. Pilotė kalba, ramina, paaiškina viską, ką gali. Be dirbtinio mandagumo, be tuščių frazių. Stiuardesės dalina paskutinius tris buteliukus vandens. Jų akyse nuovargis ir tas pats situacijos absurdiškumas“, – atvirai dalijasi E.Gedutė.
Galiausiai visiems leista išlipti. Dalis išvyko su taksi, kiti – liko oro uoste gulėti ant grindų ir iki ryto laukti bagažo.
„Mes su vaikais grįžtame į Vilnių. Man šis skrydis buvo įsimintinas ne dėl įmantraus pakilimo ar eilinio balionų šou. O dėl to, kad iš labai arti galėjau stebėti aukščiausio pilotažo krizinę komunikaciją – tiesiogiai, gyvai. Daugiau nei 10 valandų praleidę lėktuve, įgulą palikome su plojimais ir dėkingumu. Tikiu, kad šįkart nebus nė vieno skundo. Nes krizes įveikia ne komunikacijos taisyklės iš paruoštuko, o žmonės, mokantys kalbėti laiku ir iš širdies“, – pabrėžia Ermita.
Lietuvos oro uostai sako, kad tai – „Litcargus“ atsakomybė
Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas Lrytas komentuoja, kad Kauno oro uoste (kaip ir kituose oro uostuose) už keleivių aptarnavimą yra atsakingi antžeminių paslaugų teikėjai – šiuo atveju įmonė „Litcargus“, kuri bendraudama su oro bendrovėmis ir konkrečių lėktuvų įgulomis priima sprendimus išlaipinti ar neišlaipinti keleivių, kokius papildomus veiksmus atlikti.
Paprašius pakomentuoti, kodėl lėktuvas buvo nukreiptas į Kauno oro uostą, žinant, kad jame jau nėra darbuotojų ir keleivių niekas išleisti negalės, T.Vasiliauskas atsakė, kad jų žiniomis, antžeminių paslaugų kompanija turi turėti galimybes ir operacinius pajėgumus aptarnauti ir tokius skrydžius, koks yra paminėtas šioje situacijoje.
Oro uoste buvo per mažai personalo, teko kviesti išėjusius ilsėtis
„Litcargus“ personalo direktorė Asta Jurėnaitė Lrytas patikina, kad šiąnakt Kauno oro uoste vis tik dirbo du darbuotojai, tačiau jų neužteko norint operatyviai išlaipinti keleivius, priimti jų bagažą.
„Mes oro uoste turėjome minimalų skaičių darbuotojų, nes tuo metu nebevyko skrydžiai Kauno oro uoste. Turėjome du darbuotojus, užtikrinančius skrydžių saugą, bet neturėjome pakankamai žmonių, kad galėtume iškrauti bagažus. Žmones, išėjusius jau ilsėtis, kvietėme sugrįžti. Bet viskas vyko naktį, todėl, natūralu, viskas užtruko“, – dėsto A.Jurėnaitė.
Pasiteiravus, ar „Litcargus“ peržiūrės darbuotojų grafikus, atsižvelgiant į tai, kad iš Vilniaus į Kauną nukreipiama vis daugiau skrydžių, ji patikina, kad tai planuojama daryti.
„Iš pradžių norime patys išnagrinėti šią situaciją ir atitinkamai reaguose“, – užtikrina „Litcargus“ personalo direktorė.