Kruonio gatvėje įsikūrusi kauniečių šeima net neįsivaizdavo, kokią Kauno mero V.Matijošaičio nemalonę užsitrauks pasipriešinusi jo šeimos statybos verslo projektui Vičiūnuose.
Pirmoji šio serialo dalis vyko kovo pabaigoje, kai Vičiūnų gyventojai tapo neįprasto reginio liudininkais – griauti neteisėtai pastatytos tvoros Kruonio gatvėje atvyko įmonės „Kauno švara“ darbuotojai, kuriuos lydėjo du policijos ekipažai.
Iš viso prie kelių dešimčių metrų ilgio tvoros išsirikiavo apie 20 žmonių, o tarp jų – pats šiame rajone gyvenantis meras ir dar keli aukštas pareigas einantys savivaldybės tarnautojai: savivaldybės administracijos direktorius T.Metelionis, tuometinis jo pavaduotojas P.Keras.
Valdos šeimininkas pripažino, kad teismas buvo įpareigojęs jį perkelti tvorą maždaug per pusę metro į sklypo gilumą, tačiau tai padaryti kaunietis dar turėjo du mėnesius.
Jokie argumentai nepadėjo – per porą valandų tvoros neliko nė ženklo. Tačiau taip ir liko neaišku, kas tokio baisaus ir nepataisomo būtų nutikę palaukus tuos du likusius mėnesius.
O štai rugsėjo viduryje „Kauno švaros“ darbuotojai dar kartą aplankė tuo pačiu adresu įsikūrusius kauniečius.
Šįkart jie gavo užduotį išpjauti tujas, kurios užėmė ir dalį valstybinės žemės.
Vykstant teisiniam ginčui Kauno apylinkės teismas dar kovo mėnesį buvo priėmęs sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudęs pjauti tujas.
Nors Kauno savivaldybė dėl tokio sprendimo pateikė net porą skundų, jie buvo atmesti.
O „Kauno švaros“ darbuotojai Kruonio gatvėje pasirodė tą pačią dieną, kai Kauno apylinkės teisme turėjo vykti parengiamasis posėdis dėl šio ginčo ir laikinosios apsaugos priemonės vis dar galiojo.
„Kauno švaros“ atstovė tada lemeno, neva bendrovės darbuotojai tiktai vykdė savo pareigą – turėjo nušienauti žolę pakelėje, o tujos trukdė tai padaryti.
Žinoma, žolės šienavimas šioje Kauno vietoje toks gyvybiškai svarbus reikalas, kad galima nepaisyti teismo sprendimo!
Galima suprasti „Kauno švaros“ vadovus – atsisakę vykdyti miesto valdžios užgaidas jie patys užsitrauktų nemalonę.
Tokiu atveju belieka apsimesti kvailiu ir kurti paaiškinimus, kuriais nepatikėtų net patikliausi naivuoliai.
Ir štai rezultatas – už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą Kauno apylinkės teismas savivaldybės valdomai bendrovei „Kauno švara“ neseniai skyrė 500 eurų baudą. Tiesa, tai menka pinigų suma, kurios įmonės finansininkai turbūt net nepastebės bendrame lėšų sraute.
Kauno savivaldybės teisininkams kartais taip pat tenka spręsti ginčus teismuose iš anksto žinant jų baigtį. Jie neturi pasirinkimo – tiesiog vykdo nurodymus, kurie apmokami mokesčių mokėtojų lėšomis.
Ieškant atsakymo, kaip Kauno savivaldybėje susiformavo tokia praktika, vertėtų žvilgtelėti į 2018-ųjų spalį, kai virė aistros dėl Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcijos rangovo.
Niekam nebuvo paslaptis, kad šio stadiono atnaujinimas – Kauno garbės reikalas, ir miesto valdžia buvo pasirengusi jį prikelti bet kokiomis sąnaudomis.
Tuo metu dvi konkurso nelaimėjusios bendrovės jo rezultatus apskundė teismui. Lietuvos apeliacinis teismas tąkart pripažino, kad Dariaus ir Girėno stadiono konkurse buvo padarytas procedūrinis pažeidimas.
Bet rekonstrukcijos darbų tai nesustabdė – sutartis su Turkijos įmone „Kayi Construction“ buvo pasirašyta.
Nors Kauno savivaldybei už padarytus pažeidimus buvo skirta 25 tūkst. eurų bauda, miesto valdžia į tai numojo ranka ir net džiūgavo dėl tokios baigties. Svarbiausia – pradėti stadiono atnaujinimą.
Labai greitai teko skaudžiai nusivilti, mat Turkijos įmonė susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais ir nutraukė darbus, tad teko skelbti naują konkursą.
Nors stadiono atidarymo iškilmės nutolo, jos vis dėlto įvyko ir tai buvo šventė visai Lietuvai.
Kas galėtų paneigti, jog ši patirtis teisme galimai tapo pamoka Kauno valdžiai, kad jos užmojai – svarbiau už teisės aktus.