Karalienės Elžbietos abejones atskleidžia karališkosios šeimos biografas Robertas Jobsonas savo būsimoje knygoje „The Windsor Legacy“ („Vindzorų palikimas“). Joje rašoma, kad monarchė, iškeliavusi amžinybėn 2022 metais, sulaukusi 96-erių, privačiuose pokalbiuose buvo prisipažinusi bijanti, jog 43 metų Williamas gali pasiduoti šlovės bei šiuolaikinio populiarumo pagundoms ir taip nustelbti tikrąjį pareigos jausmą.
Bijojo, kad šlovės troškimas užgoš pareigą
Pasak R. Jobsono, šios baimės atspindėjo visą gyvenimą Elžbietos puoselėtą įsitikinimą, kad tarnystė visuomenei visada turi būti aukščiau už asmeninius interesus.
„Nors ji labai mylėjo Williamą ir matė jame daug puikių savybių, karalienė konfidencialiai yra prisipažinusi, jog baiminasi, kad jis gali tapti labiau „įžymybių monarchu“ nei atsidavusiu valdovu“, – rašo biografas.
Vienas rūmų patarėjas pridūrė: „Karalienė dievino Williamą, tačiau kartais nerimavo, kad jis traktuoja karališkas pareigas kaip darbą su nustatytomis valandomis, o ne kaip pašaukimą. Ji dažnai kartodavo, kad valdovo pareiga nėra patogumo klausimas – tai ištvermės klausimas“.
Esą būtent dėl šios priežasties Elžbieta iškeliavo amžinybėn jausdama nerimą, kad Williamas gali tapti ne tiek tautai tarnaujančiu, kiek šlovės siekiančiu – ir galbūt pernelyg tingiu – monarchu.
Pasak autoriaus, šias abejones dar sustiprino keli įvykiai paskutiniais karalienės gyvenimo metais – ypač tada, kai ji pajuto, jog Velso princas kartais elgiasi pernelyg impulsyviai ir dar nėra pasirengęs nuolatiniam karališkų pareigų spaudimui.
Nusivylimas dėl vizito į hospisą
Vienas iš tokių momentų įvyko 2022 m. liepą, kai silpstančios sveikatos karalienė turėjo atidaryti naują 29 vietų „Thames Hospice“ įstaigą netoli Vindzoro. Tai buvo renginys, kurio ji nenorėjo atšaukti – karalienė turėjo ypatingą asmeninį ryšį su viena darbuotoja.
Pasak Jobsono, ruošdamasi ceremonijai Elžbieta paprašė, kad ją lydėtų princas Williamas. Tačiau to šis atsisakė, motyvuodamas savo sprendimą šeimos įsipareigojimais.
Karalienei toks atsisakymas esą sukėlė nusivylimą ir pyktį.
„Argi tam neturime auklių ir policininkų?“ – anot biografo, būtent taip sureagavo Elžbieta.
Paskutiniai gyvenimo metai ir apmąstymai apie palikimą
Po princo Filipo mirties 2021-aisiais, Elžbietos artimiausias ratas gerokai susiaurėjo. Didžiąją paskutinių gyvenimo metų dalį ji praleido Vindzoro pilyje – prastėjant sveikatai, jos dienos vis dažniau buvo kupinos vienatvės.
Dažniausi jos svečiai buvo sūnus, titulų netekęs princas Andrew, ir jo buvusi žmona Sara Fergusson. Karalius Karolis III ir karalienė Camilla esą taip pat neretai pasilikdavo nakčiai.
Netoliese, Adelaide Cottage rezidencijoje, gyvenantys Williamas ir Kate suteikdavo karalienei džiaugsmo, kai atvykdavo su vaikais.
Vis dėlto, net ir džiaugdamasi proanūkių draugija, Elžbieta rūmų darbuotojams ne kartą yra išreiškusi nerimą dėl monarchijos ateities.
„Ji baiminosi, kad monarchija, kuriai ji atidavė visą savo gyvenimą, vieną dieną gali tapti labiau išorine reprezentacija, nei tikra tarnystė ir pareiga“, – pasakojo rūmų šaltinis.
Tarnystė iki paskutinės dienos
Skelbiama, kad karalienės pareigos jausmas neišblėso net ir silpstant jėgoms. Kai patarėjai siūlė jai pailsėti paskutinėmis savaitėmis Balmoralyje, ji atsisakė – laikėsi pažado susitikti su tuometiniu premjeru Borisu Johnsonu ir jo įpėdine Liz Truss 2022 m. rugsėjo 6-ąją, vos dvi dienos prieš mirtį.
Paskutines savo dienas Elžbieta praleido Škotijos aukštumose. Pasak Jobsono, ji jautė, kad laikas senka ir norėjo suspėti padaryti viską, kas liko nebaigta.
Vieną rytą rezidencijoje ji net sulaužė savo griežtą taisyklę, pakviesdama vietinį bakalėjininką Džordžą Strachaną pusryčių.
„Tai buvo paprastas, bet prasmingas atsisveikinimo gestas – tylus lojalumo ir orumo ženklas“, – rašo Jobsonas.
Elžbietos valdymas baigėsi taip, kaip ir prasidėjo – tarnyste, santūrumu ir tvirtu įsitikinimu, kad pareiga visuomenei visada turi būti aukščiau už asmeninį interesą.