Anot G. Nausėdos, pastarieji „aušriečių“ pirmininko veiksmai ir pasisakymai užkirstų jam kelią tapti šalies vadovu, jei šis nuspręstų kandidatuoti į šias pareigas.
„Manau, kad ne (neįsivaizduoju – ELTA) ir tiesą sakant jis (Remigijus Žemaitaitis – ELTA) yra pats savo likimo kalvis. Jis, galbūt ir susiklosčius situacijai kitaip, galėjo tapti rimtu kandidatu, bet manau, kad jo pastaroji veikla užkerta jam tokią galimybę“, – LNK televizijai trečiadienį komentavo šalies vadovas.
ELTA primena, kad R. Žemaitaitis dalyvavo 2024 m. vykusiuose prezidento rinkimuose, tačiau pirmajam ture surinko 9,28 proc. dalyvavusiųjų rinkimuose balsų ir nepateko į antrąjį turą.
Nausėda apie Žemaitaičio pasisakymus: neturėtume ginčytis dėl fundamentalių užsienio politikos gairių
„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui kritikuojant Lietuvos užsienio politiką ir diplomatijos vadovą Kęstutį Budrį, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nereikėtų ginčytis dėl fundamentalių šios sferos gairių. Be to, šalies vadovas pabrėžia, kad valstybėje turėtų veikti viena, o ne kelios užsienio politikos kryptys.
„Būtų keista, jeigu ponas Žemaitaitis varytų kažkokią atskirą užsienio politikos vagą, kada valdančioji koalicija – socialdemokratai, „valstiečiai“ žalieji – teigia, kad reikia padėti Ukrainai, siekti tolesnio sankcijų griežtinimo Rusijai, išlaikyti puikų santykį su mūsų Europos Sąjungos (ES) sąjungininkais, dar nuosekliau siekti NATO stiprinimo. (…) Jeigu jis sakytų, kad ne, reikia daryti kažką kito, tai kokį signalą mes siunčiame į išorę? Lietuva negali turėti kelių užsienio politikų. Be abejo, kad užsienio politika yra viena“, – trečiadienį LNK televizijai teigė G. Nausėda.
„Aš nemanau, kad mes turėtume ginčytis dėl fundamentalių užsienio politikos gairių. Galime ginčytis dėl taktikos, detalių, galbūt kitokio požiūrio į dvišalius santykius, bet baziniai dalykai yra taip seniai susiformavę ir tokie tvirti, kad joks vieno politiko vienas ar kitas pasisakymas tų dalykų neišjudins“, – tvirtino prezidentas.
Tuo metu reaguodamas į pasikartojančią R. Žemaitaičio kritiką, šalies vadovas pažymėjo, kad be „aušriečių“ lyderio vertinimų, ir Seime, ir Vyriausybėje, ir Prezidentūroje yra konsensusas dėl užsienio politikos klausimų.
„Nepaisant, kas ką kalbėtų, ji (Lietuvos užsienio politika – ELTA) yra pakankamai sėkminga, nes ji mums leidžia būti tarptautiškai gerai matomiems ir, svarbiausia, turėti mūsų draugų dėmesį, solidarumą, dirbti intensyviai su transatlantiniu partneriu, su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV). Be jokios abejonės, ypatingai išskirčiau Vokietijos vaidmenį“, – tęsė jis.
Be to, G. Nausėda pabrėžė pasitikintis K. Budriu, nes, jo vertinimu, šis ministras efektyviai atstovauja Lietuvai.
„Ponas Budrys ir toliau, nepaisant Žemaitaičio nuomonių, dirbs užsienio reikalų ministru ir dirbs toliau sėkmingai“, – akcentavo G. Nausėda.
Kaip skelbta, „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis pirmadienį susitiko su Vengrijos užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjartu.
„Aušriečių“ lyderis teigė Vengrijos diplomatijos vadovui padėkojęs už jo šalies indėlį vykdant NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse bei aptaręs kitus, jo atžvilgiu, aktualius klausimus. Jis taip pat sakė nesibaiminantis oponentų kritikos dėl susitikimo su prieštaringai vertinamu Vengrijos politiku.
Pastaruoju metu R. Žemaitaitis žeria kritiką Lietuvos užsienio politikai. Politiko vertinimu, netinkama užsienio politika griauna pasitikėjimą valstybe. Be to, „Nemuno aušros“ lyderio manymu, būtent dėl netinkamų diplomatinių sprendimų Lietuva nesusitvarko su kontrabandinių balionų antplūdžiu iš Baltarusijos.
„Aušriečių“ pirmininkas negaili pastabų ir šalies diplomatijos vadovui Kęstučiui Budriui, vadindamas politiką „baudžiauninko mentaliteto žmogučiu“. Naujienų portalui „Delfi“ pirmadienį politikas užsiminė manąs, kad ministrei pirmininkei derėtų atsisveikinti su K. Budriu.
Be to, savaitės pradžioje jis negarantavo, jog jo vadovaujama frakcija palaikys 2026 m. valstybės biudžeto projektą. Parlamentaras tvirtino, kad šiuo metu tarp valdančiosios koalicijos partnerių trūksta aiškaus sutarimo, kam ir kiek lėšų turėtų būti skirta.