Be pelningo, du dešimtmečius užsienyje kurto verslo „Lukoil“ perspektyvos Rusijos rinkoje, kur dominuoja „Rosneft“, atrodo itin ribotos.

„Šalyje viskas atiduodama „Rosneft” ir „Gazprom“, o užsienio rinka „Lukoil” dabar uždaryta“, – laikraščiui „Financial Times“ sakė opozicijos atstovas Vladimiras Milovas, kuris 2000-ųjų pradžioje ėjo energetikos viceministro pareigas.

„Lukoil” neturi ateities versle. Bendrovei apkarpyti sparnai“, – pridūrė jis.

Po žlugusio sandorio su „Gunvor“ užsienio bendrovės gali pasiūlyti nupirkti kai kurį „Lukoil“ turtą, kurio bendra vertė siekia 14 mlrd. eurų, tačiau, pasak vieno Rusijos naftos rinkos eksperto, jos savininkai „jau ruošiasi tam, kad šalių, kur yra tas turtas, valdžios institucijos gali jį tiesiog perimti“.

Rinkoje taip pat plačiai sklando gandai, kad Rusijos energetikos gigantė „Rosneft“ gali pagaliau perimti kontrolę didžiausioje privačioje Rusijos naftos bendrovėje – taip būtų užbaigtas Vladimiro Putino valdymo metais vykęs pagrindinės naftos pramonės dalies perėjimas valstybės rankon.

Pasak Rusijos energetikos sektoriaus atstovų, iki šiol Putinas ne kartą stabdė I.Sečino bandymus perimti konkurentą, tačiau kai kurie mano, kad dabar „Rosneft“ vadovas gali ryžtis lemiamam puolimui.

Vienas buvęs valstybinės įmonės darbuotojas „Financial Times“ teigė: „I.Sečinas niekada neatsisakė „Lukoil” perėmimo idėjos. Kas kelis mėnesius jis eina „aukštyn” su nauju pasiūlymu. Tačiau kol kas be rezultatų“.

Turi telkinių, degalinių nuo Europos iki JAV

Užsienio perdirbimo gamyklų netektis atimtų iš „Lukoil“ apie 25 proc. visos naftos perdirbimo apimties, todėl grupės EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą) galėtų sumažėti 16–20 proc.

„Lukoil“ dalyvauja gavybos projektuose Azerbaidžane, Kazachstane, Uzbekistane, Irake, Egipte, JAE, taip pat Lotynų Amerikoje, Vakarų ir Centrinėje Afrikoje. Grupei priklauso naftos perdirbimo gamyklos Bulgarijoje, Rumunijoje ir Nyderlanduose, degalinių tinklai Europos Sąjungoje, Turkijoje ir JAV, lėktuvų degalų tiekimo kompleksas Moldovoje.

Kai už kai kurį turtą „Lukoil“ apskritai gali negauti pinigų. Irake, kur įmonė valdo 75 proc. vieno didžiausių pasaulyje naftos telkinių „Vakarų Kurna-2“, „Lukoil“ paskelbė force majeure, kai vyriausybė sustabdė visus mokėjimus tiek pinigais, tiek nafta.

Bulgarijos valdžia, kuriai priklauso šalyje vienintelė ir didžiausia Balkanuose naftos perdirbimo gamykla, jau patvirtino įstatymą, leidžiantį dėl nacionalinio saugumo perimti gamyklos kontrolę ir paskirti laikiną valdytoją. Rumunijos vyriausybė pranešė kruopščiai vertinsianti visus siūlymus dėl turto pardavimo, kad būtų užtikrintas ES normų laikymasis ir energetinis saugumas

Rumunijos energetikos ministras Bogdanas Ivanu antradienį pareiškė, kad vyriausybė turi „perimti „Lukoil“ turto kontrolę“ – įskaitant perdirbimo gamyklą ir degalinių tinklą – „kad apsaugotų 5000 darbuotojų darbo vietas ir užtikrintų nacionalinės energetikos sistemos stabilumą bei saugumą“.

Moldovoje „Lukoil“ valdo vienintelį šalies lėktuvų degalų tiekimo kompleksą ir kuro saugyklą Kišiniovo oro uoste. Valdžia paprašė JAV laikinai atleisti nuo sankcijų ir pasiūlė išpirkti įmonės turtą.

Remiantis „FT“ skaičiavimais, atliktais pagal „Lukoil“ finansines ataskaitas, minimali užsienio padalinių, kuriuose bendrovė turi kontrolinius akcijų paketus, turto vertė siekia 14 mlrd. eurų (dar 6 mlrd. eurų vertės mažumos akcijų paketai nepatenka į JAV ribojamąsias priemones).

Šių aktyvų netektis taptų didžiausia Rusijos įmonės patirta finansine praradimo istorija dėl Vakarų sankcijų, įvestų dėl V.Putino pradėto karo prieš Ukrainą.