Kaip pasakoja R. Prusevičienė, prekybos tinklo ir Filharmonijos pažintis buvo gana netikėta. 2022-aisiais „Norfos“ generalinis direktorius ir labdaros fondo vadovas Dainius Dundulis pats paskambino ir pasiūlė Filharmonijai tapti viena iš nacionalinių kultūros įstaigų, kurias rems jų įmonė.
„Pasiūlymas buvo neįtikėtinas, tokie gestai kultūros pasaulyje nutinka retai, tačiau būtent jie parodo tikrąjį supratimą apie kultūros svarbą valstybei“, – prisimena pašnekovė.
Anot jos, ši partnerystė tapo tvirtu pagrindu ambicingiems projektams. Filharmonija kasmet surengia daugiau nei 300 unikalių koncertų, o „Norfos“ parama padeda užtikrinti veiklos tęstinumą ir plėtrą. Vienas šios partnerystės vaisių – Skaitmeninė filharmonija, moderni virtuali salė, kurią pernai aplankė beveik 40 tūkstančių lankytojų.
„Tai rodo, kad muzika ir technologijos gali eiti kartu, o skaitmeninė erdvė atveria naujus kelius mūsų auditorijai“, – teigia direktorė.
Čiurlionio metai – Lietuvos kultūros žvaigždžių laikas
2025-ieji išskirtiniai metai tiek Filharmonijai, tiek visai Lietuvai – švenčiamas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-metis. Anot R. Prusevičienės, šis jubiliejus tapo ne tik pagarba praeičiai, bet ir nauja kūrybine platforma.
„Filharmonija yra viena aktyviausių institucijų, rengiančių ir atliekančių programas, kuriose skamba Čiurlionio kūriniai. Skaičiai tiesiog pribloškia: vien per devynis šių metų mėnesius surengėme 178 koncertus, iš jų 27 –užsienyje“, – pasakoja vadovė.
Užsienyje Lietuvos vardą garsino Čiurlionio kvartetas, tapęs tarsi šio menininko ambasadoriumi nuo Skandinavijos iki Azijos. Lietuvoje Čiurlionio metai taip pat subūrė dešimtis partnerių – nuo Klaipėdos koncertų salės iki Jašiūnų, Renavo, Užpalių dvarų bei Pažaislio vienuolyno.
„Džiaugiuosi, kad sugebėjome įtraukti tiek daug Lietuvos vietovių. Tokie projektai kuria bendrystės jausmą, jungia miestus, dvarus, bažnyčias, kultūros centrus. Čiurlionio muzika skamba ne tik koncertų salėse, bet ir mažesniuose miesteliuose, kur žmonės galbūt pirmą kartą gyvai išgirsta nacionalinės kultūros simbolį“, – sako R. Prusevičienė.
Kai kūryba ir partnerystė tampa išsigelbėjimu
Kaip pažymi Filharmonijos vadovė, kultūros projektų finansavimas dažnai primena subtilų balansą tarp biudžeto ir kūrybinės rizikos. „Biudžetu dažniausiai apmokamos tik faktinės išlaidos – transportas, dienpinigiai, tačiau pasiruošimo koncertams sąnaudos dažniausiai dengiamos iš uždirbamų pajamų ir paramos. Štai čia mecenatų indėlis tampa gyvybiškai svarbus“, – teigia R. Prusevičienė.
Pasak jos, net ir geriausiai suplanuoti projektai ne visada apsieina be netikėtumų. „Kartais tenka susidurti su force majeure situacijomis. Pavyzdžiui, neseniai per Lietuvos kamerinio orkestro sezono atidarymą susirgo koncerto solistas, todėl teko per kelias dienas visiškai keisti programą. Tokie atvejai parodo, kokia svarbi yra turima parama, leidžianti greitai rasti sprendimų“, – sako pašnekovė.
Pasak R. Prusevičienės, „Norfos“ ir kitų rėmėjų parama padėjo Filharmonijai užsakyti ir pristatyti daugybę naujų kūrinių. Tarp jų – amerikiečių kompozitoriaus Joelio Hoffmano „Autoportretas su Čiurlioniu“, kuris buvo atliktas su Mirgos Gražinytės-Tylos diriguojamu orkestru ir nuskambėjo net „Deutsche Grammophon“ kanale „Stage+“.
Įvyko ir Donato Zakaro orkestruotų Čiurlionio preliudų, Arvydo Malcio „Dedikacijos Čiurlioniui“, ir Kristupo Bubnelio „Substantia Innominata“ premjeros. Bendradarbiaudama su žinomu dirigentu Robertu Treviño, Filharmonija taip pat įrašė kelis kūrinius su kompozitore Žibuokle Martinaityte ir mecosopranu Justina Gringyte. Šis projektas, pasak vadovės, netrukus virs albumu, kurį išleidžia suomių kompanija „Ondine“.
Verslas ir kultūra: laukiamas naujas dialogas
Filharmonija, pasak R. Prusevičienės, veikia tarsi muzikinių kompetencijų centras, jungiantis skirtingas scenos meno įstaigas, kolektyvus ir nepriklausomus ansamblius. Filharmonija dirba tarsi skėtinė institucija, kuri siūlo ne tik savo penkių kolektyvų programas, bet ir pristato kitus Lietuvos menininkus.
Ypatingą dėmesį Filharmonija skiria užsienyje gyvenantiems lietuvių atlikėjams. „Kaip žinome, dauguma mūsų garsiausių dirigentų, kompozitorių ir solistų dabar gyvena Londone, Berlyne ar Milane. Jie – mūsų kultūrinės diplomatijos ambasadoriai. Savo pasirodymais jie kuria Lietuvos – modernios, demokratiškos, pilietiškos šalies – įvaizdį“, – pabrėžia vadovė.
Ji pripažįsta, kad nors Lietuvoje turime nuolatinių rėmėjų, vis dar trūksta naujų mecenatystės iniciatyvų. „Norėtume, kad prie kultūros prisijungtų ir naujųjų technologijų, IT, farmacijos įmonės, startuoliai. Jie galėtų pasinaudoti plačia Filharmonijos auditorija, nes mes pasiekiame beveik visus Lietuvos regionus“, – sako R. Prusevičienė.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras – kūrybinė laboratorija
Kalbėdama apie Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą (LNSO), kurio mecenatu šį sezoną tapo „Norfa“, R. Prusevičienė pabrėžia orkestro išskirtinį profesionalumą. „Kiekviena programa ir kūrinys – tai kasdienis egzaminas. Per savaitę orkestras dažnai atlieka net dvi visiškai skirtingas programas, nė viena jų nėra paprasta. Tokiu tempu dirbančių kolektyvų pasaulyje nedaug“, – sako ji.
Pasak Filharmonijos vadovės, LNSO yra simfoninės muzikos flagmanas ir kūrybinė laboratorija, kurioje gimsta daugybė naujų idėjų. „Šiemet Filharmonija pateikė rekordinį skaičių programų su pasaulinio garso dirigentais ir solistais.
„Norfos“ parama leis mums tęsti įrašų projektus, tarp jų – Vytauto ir Grażynos Bacevičių kūrinių įamžinimą. Didžiausias pasiekimas bus šių kūrinių atlikimas Varšuvos filharmonijoje 2026-ųjų sausio 31 dieną, diriguojant Modestui Pitrėnui“, – pasakoja vadovė.
Filharmonijos vadovė atskleidžia, kad ateinančiais metais klausytojų laukia dar daugiau premjerų – „Vasario 16-ajai užsakytas naujas kūrinys Dominykui Digimui, o į sceną sugrįš Kauno valstybinis choras bei maestro Robertas Šervenikas.
R. Prusevičienė pabrėžia, kad kultūra – tai ne tik menas, bet ir strateginis šalies veiksnys. „Jei Lietuva nori proveržio, jis turi būti daromas kartu su kultūra. Tai geriausia platforma įvaizdžio kūrimui ir dialogui su pasauliu“, – įsitikinusi Filharmonijos vadovė.