„Manau, kad gyvenime mes daug pasiekiame, kai bent pabandome ką nors padaryti, – plačiai šypsodamasi „Šeimų virtuvėje“ kalbėjo konditerė, tapusi konkurso www.seimuvirtuve.lt laimėtoja. – Štai pamačiau, kad vyksta toks konkursas, ir pagalvojau – o kodėl gi nesudalyvauti? Nusiunčiau receptą ir net pamiršau apie tai, o vėliau man skambina, sako, Laima, jūs laimėjot.“
Atvykusi į laidą kartu su jos vedėja Egle Kernagyte-Dambrauske L. Vizbarienė pagamino nostalgija dvelkiantį desertą – paukščių pieną.
Įdomu tai, kad aistra gaminti desertus moterį apėmė… iš neturėjimo, ką veikti. Tuo metu ji gyveno Anglijoje ir dirbo kitą darbą. Turėdama laisvo laiko sakė vis pagalvodavusi, ką galėtų nuveikti, o imtis naujos veiklos pastūmėjo jos sesuo. „Ji man sako: „Laima, tau reikėtų pradėti kepti tortus.“ Man akyse iškart tik napoleonai ir medučiai – galvoju, jų gaminti nenoriu, jau atsibodę. Ir tada sesuo „Instagram“ man parodė prancūziškus desertus. Kokios spalvos, formos, tekstūros! Iškart ėmiau ieškoti, kur man to išmokti“, – prisiminė konditerė.
Ji įsitikinusi, kad kai atsiranda didžiulis noras, po truputį viskas ir susidėlioja. Taigi panorusi perprasti prancūziškų desertų paslaptis netrukus ėmėsi rimtų mokslų. „Įmanoma išmokti ir savarankiškai, bet tai pakankamai sudėtinga, todėl nerekomenduočiau. Namie prireiktų daugybės eksperimentų, tad tektų gerokai užtrukti, – savo patirtimi dalijosi L. Vizbarienė. – Aš pati turėjau ne vieną mokytoją – iš vienų mokytojų tu gali išsinešti tik receptus, iš kitų – pačią meilę desertų gamybai. Kadangi dabar aš jau pati esu mokytoja, tikiuosi, kad mano mokiniai taip pat išsineša tą meilę.“
Išmokusi gaminti dailiuosius desertus toliau moteris darbavosi savo virtuvėje – tuo metu dar gyvendama emigracijoje ėmė pyragaičius ir tortus gaminti pagal individualius užsakymus. „Anglijoje galioja tokios pačios taisyklės kaip ir Lietuvoje – nedideliais kiekiais tu gali gaminti desertus ir namuose. Buvau susitvarkiusi visus leidimus ir tai buvo papildomos mano pajamos. Bet pamažu toks versliukas tapo pagrindiniu mano pragyvenimo šaltiniu. Visi ėmė raginti sugrįžti į tėvynę, ir dabar jau 5 metai, kai vėl gyvenu Lietuvoje.“
Įsitikinusi, kad viskas gyvenime susiklosto taip, kaip reikia, L. Vizbarienė prisimena, kad grįžti su visam neplanavo – nusipirko bilietą, kad galėtų parskristi su artimaisiais atšvęsti savo gimtadienio, bet taip ir liko. Ir nors tuo metu sąlygos pradėti savo verslą buvo labai apsunkintos, viskas susiklostė sėkmingai. „Grįžau per patį karantiną, todėl negalėjau niekur važinėti ir ieškoti patalpų savo darbui, bet gyvenime, matyt, taip susidėlioja, kad atsidaro durys, pro kurias gali įeiti. Ir kai tu atrandi drąsos įeiti – tau pasiseka, – kalbėjo tuo savo kailiu ir pati įsitikinusi L. Vizbarienė. – Susiradau patalpas, susitvarkiau visus leidimus, kurių reikėjo norint dirbti, ir pradėjau gaminti desertus pagal užsakymus. O vėliau pradėjau organizuoti ir mokymus.“
Pasidalijusi savo istorija konditerė atskleidė ir slaptą norą – juokdamasi moteris sakė tyliai pasvajojanti į artimųjų šventes atvykti be savo gaminto deserto. „Savaime aišku, kad per šeimos šventes visi tikisi, kad ateidama atsinešiu savo pagamintą tortą. Bet aš taip norėčiau atnešti ką nors kito ir paragaut kitų gamintų desertų“, – laidoje juokėsi ji.
Viso pokalbio su L. Vizbariene kviečiame pasiklausyti laidos „Šeimų virtuvė“ įraše. Laidą žiūrėkite antradieniais, 20:00 val., per „Delfi TV“ ir bet kuriuo metu portale „Delfi“.