Kalbėdamas su naujienų agentūra AFP, A. Hakkanenas sakė, kad Rusijos bendradarbiavimas su Kinija pasiekė tokį lygį, kad „Kinija šiuo metu stipriai finansuoja Rusijos karo iždą“.
„Rusija negalėtų ilgai kariauti naudodama tik savo išteklius. Indija, žinoma, teikia finansavimą kitais būdais, bet Kinija tai daro gana sąmoningai“, – po Helsinkyje vykusio susitikimo su kolegomis iš Šiaurės šalių sakė ministras.
„Ji tiekia karinius komponentus, bendradarbiauja gynybos pramonės srityje, organizuoja bendras karines pratybas ir įvairias kitokias didelio masto veiklas Arkties, Indijos ir Ramiojo vandenyno bei Europos regionuose“, – pridūrė jis, pavadindamas tai dideliu, bet įveikiamu iššūkiu Vakarų kariniam aljansui NATO.
Šiaurės šalys stiprina gynybos bendradarbiavimą, siekdamos atremti būsimas grėsmes ir paremti NATO pajėgumus šiaurėje, pasakė A. Hakkanenas.
„Šiandien jau aptarėme galimybes naudoti 250 Šiaurės šalių karinių oro pajėgų naikintuvų kaip vieningą jėgą“, – sakė jis.
Suomija, Švedija, Islandija, Norvegija ir Danija planuoja trigubai padidinti šaudmenų gamybą ir sukurti karinius mobilumo koridorius Šiaurės regione, pridūrė jis.
Su Rusija 1 340 kilometrų sieną turinti Suomija po Rusijos invazijos į Ukrainą 2023 m. įstojo į NATO ir nutraukė dešimtmečius trukusią karinio neutraliteto politiką.