Lenkijos Vidaus reikalų ir administravimo ministerijos parengtu projektu numatoma lapkričio 17-ąją atidaryti du uždarytus sienos perėjimo punktus (Kuznicos ir Bobrovnikų) su Baltarusija.
„Tai yra smūgis žemiau juostos“
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prezidentas Erlandas Mikėnas portalui „Delfi“ pakomentavo Lenkijos sprendimą.
„Tai yra smūgis žemiau juostos. Lenkai taip visada padaro – aš nežinau, kodėl Lietuva tokia negudri, o lenkai gudrūs“, – sureagavo E. Mikėnas.
Jis šią situaciją prilygino degalų akcizų vykdomai politikai. „Buvo sakoma, kad kels ir lenkai, ir lietuviai. Bet pakėlė tik lietuviai ir visi degalų išvažiavo piltis į Lenkiją. Tas pats ir čia.
Ar jūs suvokiate, kokią klaidą padarė Lietuva, uždarydama sieną? Dabar išsibalansuoja krovinių srautai, o mes daug metų darėme, kad Lietuva būtų tranzitinė šalis.
Lietuvoje pristatėme daug terminalų, o dabar mūsų terminalai tušti ir kadangi siena uždaryta, iš Lenkijos važiuoja į Aziją“, – dėstė asociacijos prezidentas.
Tačiau Lenkijos sprendimas pačių vežėjų, kurie dabar stovi Baltarusijoje esančios stovėjimo aikštelėje – nepaveiks. Kaip aiškinta, lietuviškos įmonės turi laikytis tvarkos ir grįžti per tuos pačius pasienio kontrolės punktus, pro kuriuos išvažiavo.
Be to, E. Mikėnas pabrėžė, kad Baltarusija draudžia eisme dalyvauti su lietuviškais valstybiniais numeriais.
Asociacijos duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje yra 4 tūkst. transporto priemonių. Tai reiškia, kad yra 1250 vilkikų, o likusį skaičių sudaro puspriekabės.
Drižas: bus pasinaudota situacija
Tarptautinio transporto ir logistiko aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas taip pat sureagavo į Lenkijos paskelbtas naujienas.
„Pirmas dalykas yra ne kiek iš verslo perspektyvos, bet iš mūsų priimtų sprendimų uždaryti sienas, perspektyvos. Kad ir kaip bebūtų – solidarumo deklaracijos tarp kaimynų yra labai trapios.
Lenkai, matydami ir turbūt įvertindami ne tik hibridinių atakų grėsmes, bet ir ekonominę dedamąją, atidaro sienas. Dabar išeis taip, kad jie faktiškai pasinaudos situacija, nes mūsų koridoriai uždaryti.
Srautas iš Azijos, Kinijos į Europą keliaus per Lenkiją. Pervežimai į Centrinę Aziją brangs – jie uždirbs pinigus ir keliaus į kitą pusę, o mes šitoje vietoje mes nieko padaryti negalėsime“, – dėstė P. Drižas.
Norint pasiekti rezultato, kurio siekia Vyriausybė, ir atgrasyti priešišką valstybę, P. Drižas sako manantis, kad reikia regioninio sprendimo. Nors jų buvo imtasi, tačiau pastarieji neatnešė naudos, patikino pašnekovas.
„Lenkija, tai daro, o mūsų vilkikai toliau lieka sakant uždaryti kitos sienos pusės“, – nurodė jis.
Atstovas skaičiuoja, kad kol kas sunku vertinti Lietuvos įmonių patiriamus nuostolius, tačiau jie jau gali siekti dešimtis milijonų eurų. P. Drižas ragino suprasti, kad yra ne tik Baltarusijos režimo taikomas stovėjimo aikštelėje mokestis, siekiantis 120 eurų vienai parai, bet taip pat kainuoja ir darbuotojų prastovos, vairuotojų atlygis, pragyvenimo išlaidos.
Tokia išlaikymo suma dienai gali siekti apie 300 eurų, jei kalbama apie vieną vilkiką ir jo vairuotoją, teigė P. Drižas.
„Jeigu vilkikas su prekėmis, tai kažkas už tas prekes gi mokėjo, kažkas prekių laukė, todėl skaičiuojama ir prekių vertė. Jeigu prekės yra greitai gendančios, rizikos dar didesnės“, – paminėjo pašnekovas.
„Nuostolius įvertinti yra labai sunku, bet kad ten yra jau dešimtys milijonų eurų – vienareikšmiškai“, – patikino P. Drižas.