– Kodėl dažnai plaučių vėžys aptinkamas per vėlai?
– Tam yra kelios priežastys. Pirma, gali būti tylūs simptomai, o gali jų ir išvis nebūti. Plaučių vėžys gali augti skirtingose plaučių vietose, pačiame plaučių audinyje nėra jokių receptorių, o simptomai būna tik tuomet, kai yra periferinis plaučių vėžys, tai yra, kai vėžys pradeda augti bronchuose.
– Vis dažniau pasigirsta, kad plaučių vėžiu pradeda sirgti ir nerūkantys žmonės, kodėl taip yra?
– Daugelį metų, kai pats mokiausi, buvo teigiama plaučių vėžys lygu rūkantis žmogus, bet laikai keičiasi, vis didesnė dalis sergančiųjų yra nerūkantys asmenys. Kodėl? Pirma, keičiasi klimatas, aplinka, klimatas šyla, tai reiškia, kad į orą išmetama vis daugiau kietųjų dalelių, kurios pažeidžia plaučius. Kiekviena ląstelė užprogramuota tam tikrai veiklai, kada ta genetinė informacija pakinta, ląstelė pradeda elgtis piktybiškai. Mes negalima pakeisti aplinkos. Antrasis veiksnys – gyvenimo trukmė ilgėja. Anksčiau 50-60 metų sulaukę žmogus buvo laikomas jau pagyvenusiu. Dabar 80-metis gali atrodyti jaunatviškai, bet jo genetika nespėja taip greitai keistis ir atsinaujinti. Veikiant tokiems veiksniams kaip klimatas ir senatvė, jis susisumuoja ir prognozės rodo, kad po 10-15 metų daugelis plaučių vėžio ligonių bus nerūkantys.