Nors Vyriausybė siūlo, kad gynybos biudžetas siektų 5,38 proc. BVP, grupė valdančiųjų – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai Rimas Jonas Jankūnas, Jaroslavas Narkevičius, Bronis Ropė, „aušriečiai“ Aidas Gedvilas, Lina Šukytė-Korsakė – ir mišrios Seimo narių grupės narys Vitalijus Šeršniovas siūlo, kad gynybai būtų skirta mažiau – 5 proc. BVP.
„Kadangi prieš maždaug mėnesį buvo susirinkusi visa koalicinė taryba, tai yra visos trys frakcijos, svarstėme biudžeto projektą. Ir buvo toks siūlymas, kad krašto apsaugai skirtume 5 proc. – 2026 m., 2027 m., net 2028 m. pradžioje buvo siūlyta 4,5 proc., bet pasiūlėme pataisyti, kad būtų 5 proc. Toks sutarimas buvo bendrai priimtas. Manau, kad to susitarimo pagrindo reikia laikytis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ aiškino vienas iš siūlymo iniciatorių B. Ropė.
Jis pažymėjo, kad prireikus krašto apsaugai galima papildomai skolintis.
„Vyriausybė dabar iš Seimo gaus labai daug pasiūlymų, kai kurioms sritims buvo apkarpyti [asignavimai]. Pavyzdžiui, žemės ūkiui nukirpta net 140 mln. eurų, aplinkos apsaugai – apie 100 mln. eurų, kultūrai – apie 20 mln. eurų. Manau, kad Vyriausybė turės įvertinti ir pasakyti, kaip spręs tuos klausimus“, – kalbėjo B. Ropė.
Pasak jo, nuo to priklausys, ar biudžetas sulauks palaikymo visų koalicijos partnerių.
„Mes nematome problemos balsuoti už 5 proc., jeigu tie 300 mln. eurų bus skirti poreikiams, kuriuos kelia Seimo komitetai“, – sakė B. Ropė.
Gedvilas: reikėtų audito
„Aušrietis“ A. Gedvilas paramą siūlymui gynybai skirti 5 proc., o ne 5,38 proc. nuo BVP, irgi aiškino, kad pradžioje sutarta būtent dėl tokios sumos.
„Priminsiu, kad koalicijos susitarimas buvo 5 proc. nuo BVP. Tikėjausi, kad, kaip rekomenduoja NATO, jis bus tinkamai paskirstytas – 3,5 proc. gynybai ir 1,5 proc. mobilumui ir infrastruktūrai“, – teigė A. Gedvilas.
Jis teigė nežinąs, kaip atsirado 5,38 proc., ir teigė negirdįs, kad vyktų diskusijos apie infrastruktūrą, pareigūnų aprūpinimą.
„Reikia įvertinti, kad pareigūnai, kurie šiandien stokoja standartinės ekipuotės, ginkluotės (…), palikti be asignavimų, o turima mintyje, kad karo atveju jie taptų kariuomenės dalimi“, – sakė A. Gedvilas.
Kartu jis kalbėjo, kad šiuo metu jau yra beveik lapkričio vidurys, o krašto apsauga dar neįsisavino maždaug 30 proc. biudžetų, kuris bus sugeneruotas šiems metams.
„Jeigu taip elgsis su nauju biudžetu, kuris yra labai ženkliai išaugęs, tai galimas ne racionalus pinigų panaudojimas, o tiesiog jų įsisavinimas. Reikėtų atlikti auditą ir pažiūrėti, kokio dydžio lėšos išleidžiamos paskutiniais mėnesiais“, – kalbėjo A. Gedvilas.
Leiputė: sprendimas priimtas, jo keisti neketinama
Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė pažymėjo, kad tai yra pavienių asmenų, o ne frakcijų iniciatyva.
„Vertinu tai kaip bandymą ieškoti pinigų kitoms sritims. Mes visi suprantame, kad reikia ir slaugytojų, ir mokytojų, ir pareigūnų atlyginimams. Gauname ir laiškus“, – kalbėjo O. Leiputė.
Pasak socialdemokratų frakcijos seniūnės, ši atskirų Seimo narių iniciatyva yra nesuderinta ir neaptarta koalicijoje.
„Tikiuosi, kad ji sėkmės nesulauks, kadangi pateiktame projekte yra 5,38 proc. ir neplanuojama jo keisti“, – sakė O. Leiputė.
Ji informavo, kad kitą savaitę yra suplanuotas pasitarimas dėl pasiūlymų kitų metų biudžetui.
„Dar kartelį pasikalbėsime“, – sakė O. Leiputė.
Vadina neginčytina riba
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad gynybai numatyti 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) yra neginčytina koalicijos sutarta riba. Anot jo, mėginimai šį klausimą interpretuoti pagal politines nuotaikas yra nepriimtini.
„Reaguodamas į viešojoje erdvėje pasirodančius pasisakymus apie siūlymus mažinti gynybos finansavimą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto, noriu aiškiai pasakyti, kad neturiu jokios tolerancijos bandymams aplink save kurti politinį triukšmą Lietuvos saugumo sąskaita“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė M. Sinkevičius.
„Daugiau nei 5 proc. BVP įsipareigojimas gynybai yra neginčytina koalicijos sutarta riba ir jokie mėginimai interpretuoti šį klausimą pagal politines nuotaikas man nepriimtini“, – akcentavo socialdemokratų pirmininkas. Jis pabrėžė, kad būtent LSDP pasiūlė ir užtikrino daugiau nei 5 proc. finansavimą krašto apsaugai, todėl diskusijų dėl lėšų mažinimo jo vadovaujamoje partijoje nebus.
„Siūlantiems mažinti gynybos finansavimą rekomenduoju prisiminti, kokios valstybės piliečiais esate ir atsakingai dirbti savo šalies interesų labui“, – pabrėžė M. Sinkevičius.
Premjerė nesutinka su siūlymu
Seimo narių grupei įregistravus siūlymą gynybai skirti tik 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o likusią sumą nukreipti vidaus saugumui ir keliams, premjerė tokios iniciatyvos nepalaiko ir tikina – korekcijos numatytame biudžete yra įmanomos, tačiau gynybai skiriama lėšų dalis neturėtų kisti.
„Galiu pakartoti tai, ką premjerė jau yra sakiusi: raginame palaikyti biudžetą tokį, kokį pateikė Vyriausybė. Žinoma, korekcijos jame yra įmanomos, tačiau gynybai skirta dalis kisti neturėtų – 5,38 proc. BVP yra rimtas įsipareigojimas partneriams užsienyje, taip pat svarbi dalis finansuojant Lietuvos gynybos projektus“, – Eltai teigė ministrės pirmininkės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas.
Šių metų birželį NATO sąjungininkės susitarė iki 2035 m. gynybai ir susijusioms išlaidoms skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pritarusios JAV siūlomam išlaidų padidinimui siekiant atgrasyti Rusiją.
Savo ruožtu Lietuva iki 2030-ųjų gynybai kasmet įsipareigojo skirti po 5–6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.