Visgi panašu, kad kol kas pirmos snaigės aplankė tik vakarinę ir šiaurės vakarinę Lietuvos dalis – vaizdais dalinosi gyventojai iš Mažeikių bei Kretingos rajonų.

Sniego dar bus

Tačiau sinoptikai žada, kad artimiausiomis dienomis sniego dar matysime, greičiausiai ir kitose Lietuvos dalyse.

Šeštadienio dieną virš mūsų šalies stiprės aukštesnio slėgio laukas. Debesys visur prasisklaidys, dažnai džiugins saulės spinduliai, kritulių tikimybė bus maža. Nestiprus vėjas daugiausia pūs iš šiaurės, 3–8 m/sek. greičiu. Virš mūsų šalies bus užslinkusi šalto oro masė, todėl net saulė nepadės orui sušilti daugiau nei iki 2–7 laipsnių šilumos.

Sekmadienio naktį vyraus giedri ar mažai debesuoti orai, tik rytą į vakarinius ir šiaurinius rajonus atplauks šiek tiek tankesni debesys, bet kritulių tikimybė išliks maža.

Pūs silpnas, besikeičiančios krypties vėjas. Naktis bus šalta, temperatūra kris iki 0–5 laipsnių šalčio, tik Kuršių nerijoje išsilaikys vienas kitas laipsnis šilumos.

Sekmadienio dieną slėgis kris, todėl debesų padaugės, bet ir saulės spindulių tikrai bus. Kai kur negausiai palis, tačiau gali pasirodyti ir pirmosios tikros šio šaltojo sezono šlapios snaigės. Vėjas papūs iš pietų, 5–10 m/sek. greičiu. Pietų vėjas šilumos tikrai neatneš, temperatūra kils vos iki 1–6 laipsnių šilumos.

Pirmadienį prie mūsų šalies priartės žemo slėgio sūkurys. Tiek naktį, tiek dieną didesnėje šalies dalyje iškris daugiausia negausūs krituliai, vyraus lietus ir šlapdriba. Vėjas bus nestiprus. Naktį bus nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos, dieną sušils iki 1–6 laipsnių šilumos.

Antradienį ir trečiadienį negausūs krituliai, lietus, šlapdriba, iškris tik vietomis. Žymiau atšilti dar neturėtų – naktimis bus nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos, dienomis šils iki 2–7 laipsnių šilumos.

Iškrinta ne vienodu metu

Kaip skelbia meteo, pirmasis sniegas Lietuvos teritorijoje iškrinta ne vienu metu. Anksčiausiai jis pasirodo Šiaurės ir Rytų Lietuvoje (vidutiniškai – spalio pabaigoje), o vėliausiai pajūryje (vidutiniškai – lapkričio viduryje).

Nežiūrint to, tarp skirtingų metų būna nemaži svyravimai, nes viskas priklauso nuo orų ir atmosferos cirkuliacijos pobūdžio. Kartais pirmasis sniegas pasirodo dar spalio pirmoje pusėje (taip nutiko 2023 m.), o kartais tik lapkričio antroje pusėje ar dar vėliau (pvz. 2020 m.).

Sniego dangos susidarymo (kaip ir pirmojo sniego pasirodymo) data kasmet yra nevienoda ir priklauso nuo oro temperatūros žemėjimo ir nukritimo žemiau 0 laipsnių (t. y. beveik sutampa su meteorologinės žiemos pradžia).

Anksčiausiai sniego danga pasirodo šiaurės rytiniuose rajonuose – lapkričio antroje pusėje, o vėliausiai pajūryje – gruodžio pirmoje pusėje. Vis dėlto, pastovi sniego danga susidaro dar vėliau, po 3–4 savaičių. Be to, šiais laikais vis dažniau būna metų, kai pajūryje pastovi sniego danga iš viso nesusidaro.

Pastovia yra laikoma sniego danga, kuri išsilaiko mėnesį su ne ilgesnėmis kaip trijų dienų pertraukomis. Prieš vienos dienos pertrauką sniegas turi būti gulėjęs ne trumpiau kaip 5 dienas, o prieš 2–3 dienų pertrauką – ne trumpiau kaip 10 dienų.

Dėl klimato šiltėjimo žiemos Lietuvoje trumpėja, todėl mažėja ir dienų su sniego danga (1 cm ir daugiau) skaičius. 1961–1990 m. laikotarpiu buvo net 85 tokios dienos, o 1991–2020 m. – 64 dienos (t. y. sumažėjo ketvirtadaliu). Dabartinėmis klimato sąlygomis daugiausiai dienų su sniego danga būna Žemaičių aukštumoje, Šiaurės rytų ir Pietryčių Lietuvoje (apie 70–78 dienos), o mažiausiai – Nidoje, Klaipėdoje ir Kybartuose (46–47 dienos).

Pirmojo sniego iškritimo datos

2024 metais rytiniuose rajonuose truputį snigo lapkričio 2 dieną;

2023 m. spalio 8 d. daug kur iškrito mišrūs krituliai;

2022 m. lapkričio 16 d. sniegas daug kur pabalino žemę;

2021 m. lapkričio 8 d. vakarą snaigės krito Visagine;

2020 m. sniegas pasirodė tik lapkričio 20 dieną;

2019 m. sniego kruopos pažiro spalio 6 d.