Laikinasis Sirijos prezidentas Ahmedas al Sharaa, seniau pats kovojęs už „al Qaedą“ ir JAV kalintas už teroristinę veiklą, apsilankė Baltuosiuose rūmuose, kur jį sutiko pats JAV prezidentas Donaldas Trumpas (nors į susitikimą tiek jis, tiek jo delegacija atvyko pro šonines duris).
Dar vienas siurrealus aspektas tas, kad buvęs „al Qaeda“ narys oficialiai įtraukė savo šalį į Globaliąją kovos su ekstremistine „Islamo valstybe“ koaliciją. Pastaroji iš pradžių buvo „al Qaedos“ atšaka Irake.
Tiesa ta, kad sukarinta grupuotė „Hayat Tahrir al-Sham“, kurią įkūrė A. al Shaara, nuo „al Qaedos“ 2016 metais atsiskyrė ir susikoncentravo į kovą su Sirijos diktatoriaus Basharo Assado režimu. Sukarintas judėjimas, geriau žinomas kaip tiesiog HTS, kovojo ir su „Islamo valstybe“, jų susirėmimai Sirijos viduje vyko ne vienerius metus.
„Islamo valstybė“ vis dar kelia pavojų
Taigi, Sirijos tapsmas 90-ąja oficialiai Globaliąja koalicija prie „Daesch“ (taip skamba „Islamo valstybės“ akronimas arabų kalba) vadinamos iniciatyvos dalimi atrodo netgi labai prasmingas ir logiškas, nes „Islamo valstybė“ Sirijos viduje ir toliau kelia grėsmę.
Sirijoje vis dar yra nuo 2 tūkst. 500 iki 3 tūkst. „Islamo valstybės“ lojalistų. Per tuos metus po B. Assado režimo griūties jie netgi suaktyvino savo veiklą.
„Islamo valstybė“ tarpsta nestabilumo ir chaoso sąlygomis. Kuo intensyvesnė vidinė kova tarp įvairių grupuočių ir kuo daugiau darbo dabartinė faktinė valdžia turi su atakomis iš kaimyninių valstybių, tuo palankesnė terpė „Islamo valstybei“, – teigia Nyderlanduose veikiančio Tarptautinio kovos su terorizmu centro (ICCT) ekspertė Tanya Mehra.
Chaosu, kilusiu nuvertus B. Assado režimą, „Islamo valstybė“ pasinaudojo kaip puikia proga suaktyvinti savo buvimą Sirijos dalyse, iš kurių prieš tai buvo išginta, antrinama ir Vašingtone esančio Artimųjų Rytų instituto (MEI) spalį pateiktoje ataskaitoje.
Naujoji ekstremistų strategija
Dabar „Islamo valstybė“ veikia žymiai mažesnėmis grupelėmis, neretai jas sudaro vos dešimt kovotojų, kurie vykdo greitas pasalas ar slepia improvizuotus sprogstamuosius užtaisus. „Islamo valstybė“ iš naujo atrado ir vadinamųjų vienišių taktiką bei šantažą kaip savo veiklų finansavimo instrumentą (yra informacijos, kad naujokams dabar siūlomas apie 346 eurų mėnesinis atlyginimas) ir sumaniai išnaudoja ir taip stabilumui Sirijoje kenkiantį bendruomenių šalies viduje susiskaldymą.
Sirijos žiniasklaida skelbia, kad „Islamo valstybė“ naujų narių ieško ir vietinių prielankumą bando pelnyti taikydamasi į buvusius B. Assado režimo pakalikus. Save teroristai bando parduoti kaip vienintelius, galinčius deramai atkeršyti ir po 14 metų pilietinio karo pasiekti teisingumą. Grupuotė bando infiltruotis ir į aukščiausius naujųjų Sirijos saugumo pajėgų rangus su tikslu šnipinėti, verbuoti ir ten parduoti savo idėjas, pažymi Sirijos žurnalistai.
„Anot stebėtojų, tokie procesai byloja apie „lankstaus neveiklumo“ strategijos, kurios esmė – ne teritoriniai laimėjimai, o ardomoji veikla viduje – populiarėjimą“, – sako MEI analitikai.
Suaktyvėjo ne tik „Islamo valstybė“, bet ir Sirijos saugumo pajėgų veiksmai prieš ją. Praeitą savaitgalį Sirijos saugumo pajėgos atliko daugiau nei 60 reidų ir sulaikė 71 su „Islamo valstybe“ siejamą asmenį. Dalis reidų vyko gavus atitinkamos JAV suteiktos informacijos. Ir kitais atvejais Sirija jau bendradarbiauja su Globaliąja koalicija – taip imta daryti dar prieš šią savaitę oficialiai tampant jos dalimi.
Svarbiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio?
Sirijos prisijungimas prie Globaliosios koalicijos nėra vien apie tebesitęsiančią kovą bandant pažaboti ekstremistų žiaurumą.
Praktiškai neabejojama, kad toks Damasko žingsnis turės įtakos ir Sirijos kurdų grupuotėms, kontroliuojančioms šiaurines Sirijos teritorijas ir besiderančias su valdžia, kaip ir kada bus įtrauktos į naująją Sirijos politinę sistemą.
Pilietinio karo metais Sirijos kurdai išliko dalinai nepriklausomi, o svarbiausia kurdų grupė – Sirijos demokratinės pajėgos – atliko netgi labai svarbų vaidmenį kovoje su „Islamo valstybe“ nuo 2014 iki 2019 metų. Sirijos demokratinės pajėgos ir dabar valdo didelių stovyklų ir net kelis kalėjimus, kur kali per 45 tūkst. „Islamo valstybės“ narių ir jų šeimų narių.
Nieko keisto, kad būtent Sirijos demokratinės pajėgos tapo bene svarbiausiomis JAV partnerėmis Sirijoje – kovoje su „Islamo valstybe“ amerikiečiai jiems talkino ne tik pinigais ir ginklais, bet ir teorinėmis bei praktinėmis žiniomis.
Dabar, panašu, imtis oficialaus vaidmens kovoje su „Islamo valstybe“ nori naujoji Sirijos valdžia, dėl ko „bus pamintas išskirtinis Sirijos demokratinių pajėgų kaip vienintelės oficialios Koalicijos partnerės šalyje statusas: ir sumenks jų pranašumas derybose su Sirijos valdžia“, paaiškina MEI ekspertai.
Įmanomas ir geresnių Damasko ir Sirijos demokratinių pajėgų santykių scenarijus, DW sakė T. Mehra: „Sirijos demokratinės pajėgos labai svarbios kovoje su „Islamo valstybe“. Asmeniškai nemanau, kad A. al Sharaa iniciatyva įvykęs prisijungimas prie Globaliosios koalicijos bus kažkoks žingsnis atgal. Damasko valdžia turės daug naudos, integravusi Sirijos demokratinių pajėgų kovotojus, turinčius labai daug reikiamos patirties“.
Pastarąją savaitę naujienų agentūra „Reuters“ rašė apie sklandančius gandus, esą, Sirijai oficialiai prisijungus prie Globaliosios koalicijos, JAV netoliese Damasko gali įsteigti naują savo bazę.
Vietos žiniasklaidos teigimu, Globaliosios koalicijos delegacija lankėsi Al Seen oro bazėje, esančioje dykumoje už maždaug 80 kilometrų nuo Damasko. Kalbama, kad Damaske gali išdygti D. Trumpo viešbutis ar dangoraižis.
Stebėtojų teigimu, nauja amerikiečių bazė padėtų tašką kai kurių amerikiečių įtarumui dėl ankstesnių A. al Sharaa ryšių su ekstremistinėmis grupuotėmis, be to, apmaldytų ir Izraelio nuogąstavimus dėl Sirijos neva keliamos grėsmės. Toks JAV buvimas sumažintų ir kitų valstybių, tarp kurių Iranas, Rusija ir netgi Turkija, įtaką šalyje.
„Tai didesnio paveikslo dalis… Manau, kad tai nebūtų vien simbolinis žingsnis“, – mano T. Mehra.
„Visi ženklai rodo, kad JAV ketina integruoti naująją Siriją į Vašingtono vadovaujamą regioninę tvarką“, – šią savaitę „Foreign Policy“ rašė politikos mokslų ir tarptautinių santykių profesorius iš George’o Washintono universiteto Marcas Lynchas. Savo asmeniniame tinklaraštyje jis pažymėjo, kad „tai kol kas viena iš įžvalgiausių D. Trumpo strategijų Artimuosiuose Rytuose“.
Tam, kad šiam planui pavyktų virsti tikrove, trukdo du dalykai, mano akademikas: tai, kaip A. al Sharaa spręs bendruomenių susiskaldymo klausimus, ir kaip susitars su Sirijos demokratinėmis pajėgomis bei Izraeliu, mano ekspertas.
„Izraelis atvirai priešinosi JAV paramai A. al Sharaa pastangoms vėl pastatyti ant kojų Sirijos valstybę. Jeigu JAV tikrai Damaske įkurs savo oro bazę, amerikiečiams teks labai greitai susitaikyti su faktu, kad pati pavojingiausia ir labiausiai destabilizuojanti išorės grėsmė Sirijai šiuo metu yra būtent Izraelis. Dėl šios priežastis, panašu, Sirija jau tampa kol kas dar tik bręstančio JAV ir Izraelio prioritetų skirtumo, turėsiančio didžiulę įtaką visam regionui, priešakine linija“, – konstatuoja M. Lynchas.