„Žmonės, netikėkite. Stebuklų nėra“
Kalbinta pensininkė stebisi, kad sukčiai išvilioja tokias pinigų sumas. „Stebina. Aš kai neturiu, tai stebiuosi. Iš kur žmonės gali sudėti tiek pinigų?“, – nuomone pasidalijo moteris.
Štai kitas vyras teigė pats ant sukčių kabliuko neužkibęs, bet nukentėjo draugas. „Aš nebuvau, bet draugas buvo pasimovęs. 40 tūkst. eurų, tiek pervedė pinigėlių“, – sakė praeivis.
Reaguodamas į šiuos atvejus Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus siunčia aiškią žinią: „Žmonės, netikėkite. Stebuklų nėra.“
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė Živilė Kielienė sakė pastebinti, kad ant sukčių kabliuko užkimba ir patys patikliausi. „Pavyksta įtikinti ir apgauti finansų įstaigas, kad yra tikri sandoriai ar tikri pavedimai“, – teigė ekspertė.
Į šią problemą sureagavo ir I. Ruginienė. Jos teigimu, jau nebeveikia informaciniai pranešimai apie tai, kad siaučia sukčiai.
„To jau nebematyti ir ignoruoti mes jau negalime“, – pareiškė premjerė.
Spręs, ką daryti
Nors problemos sprendimo ieškos specialiai sudaryta darbo grupė, pasiūlymą turi ir I. Ruginienė.
„Turėtume grįžti į tuos laikus, kai nuo tam tikros sumos pavedimas būtų ne momentinis, bet su tam tikru išlaikymu, kad žmogus dar turėtų galimybę jį atšaukti“, – komentavo Vyriausybės vadovė.
Būtent spontaniškumas atliekant mokėjimus turi įtakos tam, jog iš gyventojų išviliojamos tokio dydžio sumos, antrina Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė.
Tačiau žengti žingsnį atgal gali būti ne taip paprasta, o Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sakė besilaikanti nuomonės, kad vertinti dar sunku.
„Šį siūlymą dar būtų anksti vertinti, nes yra ir europinis reguliavimas, ir net ne direktyva, o reglamentas, kuris nustato momentinius mokėjimus ir įvairius niuansus“, – tvirtino E. Čipkutė.
Kaip skelbiama LNK žiniose, tokią sistemą apeiti nebūtų sudėtinga. Kaip aiškinama, jei momentiniai mokėjimai būtų užlaikomi nuo 3 tūkst. eurų, užtektų paprašyti pervesti vienu euru mažiau.
Bankai norėtų leidimo vienašališkai stabdyti pervedimą, jei mato, kad pinigai pasieks sukčių. „Jeigu kredito įstaiga turėtų įgaliojimą sustabdyti tokį mokėjimą, žmogų apsaugotų“, – mano E. Čipkutė.
Naudojasi nelegaliomis priemonėmis, mėto pėdas
Tačiau didžiausi praradimai – investuojant, nors neatsilieka ir telefoninis sukčiavimas. Būtent šiuo būdu iš gyventojų praėjusių metų pabaigoje būdavo išviliojama apie 1,5 tūkst. eurų kaskart.
Gatvėje sutikti žmonės sutiko pasidalinti, kaip atpažįsta galimus finansinius nusikaltėlius.
„Aš neatsakinėju (į skambučius – „Delfi“) . Žiūriu, kad ne mūsų numeriukas ir jie pradeda kalbėti tokia kalba, kad aišku“, – sakė pensininkė.
„Jūsų siunta užstrigo muitinėje“ arba iš oficialių numerių rašinėja, iš „Binance“ (kriptovaliutų bendrovė – „Delfi“), kur buvo tavo ankstesnis susirašinėjimas. Jie sugeba taip parašyti žinutę, kad papultų į tą patį susirašinėjimą ir patikėtum“, – patirtimi pasidalijo sostinės gyventojas.
Kita kalbinta moteris Vilniuje tvirtino mananti, kad sukčiai greičiausiai turi daug informacijos iš nutekintų duomenų. Pavyzdžiui, galbūt turi priėjimą prie bankų.
Sukčiai dažniausiai skambina iš užsienio, bet numeris – lietuviškas.
„Tele2“ kredito ir rizikos kontrolės vadovas Linas Marcinkevičius atkreipia dėmesį, kad tai įmanoma naudojant programinę įrangą. „Be abejo, telekomunikacijų pasaulyje yra draudžiama keisti skambinančiojo ID. Tai yra neleistinas, nelegalus veiksmas, bet sukčiai tai naudoja“, – komentavo jis.
Dėl apgaudinėjamų klientų telekomunikacijų bendrovės pradėjo glaudžiau bendradarbiauti. Anksčiau blokuodavo apie 10 tūkst. skambučių per mėnesį, o dabar skaičius pasiekė 30 tūkst. blokuojamų skambučių per parą, nurodė bendrovės ekspertas.
Panašiai keistis informacija norėtų ir finansų institucijos. „Sukčiai pabando vienoje finansų įstaigoje, kai juos identifikuoja ar užblokuoja, tą pačią sąskaitą naudoja kitoje kredito įstaigoje tam, kad iš žmonių surinktų pavogtas lėšas“, – pastebi Lietuvos bankų asociacijos vadovė.
Lėšos gana greitai iškeliauja iš Lietuvos finansų sistemos, vėliau pasiekia Europos bankus ir galiausiai atsiranda kriptovaliutų keitykloje. „Tada jau sunku atsekti galus“, – tikina asociacijos prezidentė.
Kitais metais sudarant galimybę iš antros pensijų pakopos išsiimti sukauptas lėšas, gyventojai taip pat turėtų būti atsargūs. Tokią žinią siunčia ir Lietuvos banko vadovas.
„Atidumo, budrumo, netikėti auksinėmis žuvelėmis. Pokalbį pradėjome apie 2 proc. palūkanų normas ir jeigu kažkas jums lengva ranka siūlo dviženkles, triženkles palūkanų normas ir nuostabias, niekam neregėtas investicines galimybes…“ – kalbėjo G. Šimkus, apžvelgdamas, kokiais sukčių pažadais tikėti nereikėtų.
Lietuvos bankas siūlo neskubėti atsiimti pinigų.
Visą LNK reportažą galite žiūrėti žemiau: