Valdžios pareigūnai nerado bendros kalbos rengdami ateinančių penkerių metų šalies vystymosi programą, kuri buvo aptarta susitikime su Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka. Politikos apžvalgininkas Valerijus Karbalevičius „Belsat“ paaiškino, esą, jų konfliktą pakurstė pats prezidentas, ir aptarė galimus to motyvus.

Konfliktas ima lįsti į viešumą

Pirmą kartą apie užkulisinę buvusio premjero R. Golovčenkos ir dabartinio vyriausybės vadovo A. Turčino konfrontaciją A. Lukašenka užsiminė dar spalio 16 dienos susitikimo metu. Tą dieną jie aptarė kitų metų šalies vystymosi prognozę bei tai, kas laukia šalies ekonomikos.

Tada A. Lukašenka piktinosi, kad „neišsipildė net trys iš penkių svarbiausių šių metų prognozės parametrų“: pavyzdžiui, BVP neauga taip sparčiai, kaip tikėjosi vyriausybė, o eksportas iš esmės mažėja.

Be kita ko, politikas, žvilgtelėjęs į A. Turčiną, mestelėjo: „Ir nustokite dejuoti, kad nauja mūsų vyriausybė dirba neva ne visus metus, todėl tarsi tai net ne jūsų klaidos ir nesėkmės. O tai kieno? Golovčenkos? Taigi štai sėdi šalia, net kalbėti nereikia. Dabartinėmis aplinkybėmis tai absoliučiai neleistina ir, turint omenyje, kad mūsų vyriausybėje dirba ir moterys, labai nevyriška“.

Kaip rašo „Blesat“, o tokio A. Lukašenkos pasisakymo peršasi išvada, kad A. Turčinas bandė Baltarusijos valdančiojo režimo galvai paaiškinti, kad dabar šalies ekonomiką varginančios problemos yra jo pirmtako darbų palikimas. Tyrimų centro BEROC ekspertas Dmitrijus Krukas jau anksčiau komentare „Belsat“ R. Golovčenkos darbus premjero poste pavadino „artima nusikaltimui“.

Kritika buvusiam premjerui: darbai „artimi nusikaltimui“

„Karo ir Rusijoje augančios paklausos fone jie įžvelgė galimybę parodyti geras ataskaitas ir pasigirti, kokie neva šaunūs. Tiesa ta, kad paaukojo ilgalaikį Baltarusijos ekonomikos vystymosi potencialą tam, kad šiandien parodytų gražų paveikslą. Tai ne klaida, o beveik nusikaltimas. Iš tikrųjų taip griaunama Baltarusijos ekonomikos ateitis. Ir dar didžiuojasi iškeitę ateitį į trumpalaikius fejerverkus“, – sakė ekspertas.

Pasak D. Kruko, R. Golovčenkos vyriausybė sąmoningai didino Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos: „Jie neleido smarkiai pablogėti gyvenimo lygiui – taip, tai tiesa. Bet kokia kaina? Baltarusijos ekonomika visada buvo priklausoma nuo Rusijos ekonomikos, bet dabar galime kalbėti apie visai kitą tos priklausomybės stadiją“.

Baltarusijos ekonomikoje jau prasidėję uždegiminiai procesai yra padidėjusios priklausomybės nuo Rusijos pasekmės: ten lėtėja BVP augimas, mažėja baltarusiškų prekių paklausa – ir tai iš karto pajunta Baltarusijos ekonomika, aiškina žinovas.

Antrasis konfrontacijos raundas

Antrasis viešas A. Turčino ir R. Golovčenkos konfrontacijos raundas įvyko lapkričio 10 dieną susitikime, skirtame ateinančių penkerių metų Baltarusijos socialiniam ir ekonominiam vystymuisi. A. Lukašenkai buvo pateikti du programos variantai: vieną parengė vyriausybė, kitą – jo įsakymu sudaryta Nacionalinio banko grupė.

Ir nors, kaip tikino A. Lukašenka, 90 proc. dokumentų turinio sutampa, „skiriasi tik forma“ (t. y. galima manyti, kad skirtumai nėra esminiai), valstybinė žiniasklaida skelbia apie „negalėjimą susitarti“ ir „diskutuotinus klausimus“. R. Golovčenkos darbo grupė, panašu, neketina nusileisti.

„Nacionalinis bankas tikina, kad su vyriausybe tarsis tik savo dokumento versijos pagrindu“, – sakė A. Lukašenka.

A.Turčinas posėdyje mūru stojo už vyriausybės parengtą programos variantą, argumentuodamas tuo, kad joje išdėstytus prioritetus įvardijo pats A. Lukašenka: „Aleksandrai Grigorjevičiau, turiu jums tik vieną prašymą, kad galėtume pradėti efektyvų darbą diskusijoje su delegatais, prašymą visos vyriausybės vardu – kaip ten bebūtų, juk tai prioritetai“.

Atrodo, kad šiame ginče nugalėjo R. Golovčenka, pasiūlęs į programą įtraukti gynybinių pajėgumų stiprinimą. A. Turčinas atsisakė, tačiau A. Lukašenkos administracijos vadovas Dmitrijus Krutojus patikino, kad „tam tikru formatu, žinoma, į šią programą bus įtrauktas ir mūsų šalies gynybinių pajėgumų bei karinio-pramoninio komplekso vystymas“.

Galutinis 2026-2030 metams skirtos programos variantas bus pateiktas gruodžio 18–19 dienomis vyksiančiame Visos Baltarusijos liaudies susirinkime.

„Taip nutinka pirmą kartą“

„A. Lukašenkos laikų Baltarusijai tai unikalus reiškinys, toks dalykas nutiko pirmą kartą. Peršasi mintis, kad A. Lukašenka dirbtinai sukūrė tokią situaciją, norėdamas priešpriešos tarp Nacionalinio banko ir vyriausybės“, – pokalbyje su „Belsat“ sakė „Radio Svaboda“ politikos apžvalgininkas V. Karbalevičius.

Šią versiją patvirtina tai, kad Nacionalinis bankas neturėtų užsiimti socialinėmis ir ekonominėmis programomis, nes jo pagrindinė funkcija – finansų sistemos kontrolė. Visgi, panašu, A. Lukašenka R. Golovčenką ir A. Turčiną sukiršino specialiai.

„Belsat“ pašnekovo teigimu, prezidentas naudoja jau seniai išbandytą taktiką. Pavyzdžiui, po vadinamųjų prezidento rinkimų šiais metais, kai atsistatydino senoji vyriausybė ir teko formuoti naują ministrų kabinetą, A. Lukašenka įkūrė komisiją, kuriai vadovauti paskyrė Nataliją Kochanovą, kuri turėjo parengti kandidatūras į ministrų postus.

„Tai labai keista, nes Baltarusijoje už tokią personalo politiką atsakinga prezidento administracija, o čia staiga sukuriama kažkokia komisija, kuri lygiagrečiai arba vietoj prezidento administracijos teiktų kandidatūras. Tiesa, niekas nieko apie šios komisijos veiklą negirdėjo, nežinia, ar tikrai tokia buvo įkurta, ar kažką dirbo – nebuvo jokių ženklų, o informacija apie patį faktą paskleista ir gana plačiai“, – prisimena A. Karbalevičius.

Dar keletas pavyzdžių: štai KGB pirmininkas Ivanas Tertelis atsakingas už santykius su Vakarų šalimis, nors tuo turėtų rūpintis užsienio reikalų ministerija; arba Andrejaus Švedo vadovaujama generalinė prokuratūra prižiūri ideologiją, rašo mokyklinius vadovėlius apie „genocidą“ ir sprendžia, kurie baltarusiai gali grįžti į tėvynę.

„Logiškai mąstant, A. Švedo komisija turėtų spręsti, kurie politiniai kaliniai turėtų būti paleisti į laisvę. Ir taip yra nepaisant fakto, kad prie prezidento administracijos jau seniai egzistuoja vadinamoji malonės komisija, vadovaujama administracijos vadovo pavaduotojos Olgos Čiupris. Šios komisijos niekas neišformavo“, – pasakoja analitikas.

Lukašenka kuria sistemą, kurioje būtų reikalingas

Jo teigimu, tokių „paralelinių institucijų kūrimas ir jų tarpusavio konkurencija“ yra dabartinės A. Lukašenkos valdžios esmių esmė: „Jei visos institucijos, visi valstybės organai dirbtų laikydamiesi įstatymų, taisyklių, instrukcijų, tai būtų beveik teisinė valstybė. Tokioje sistemoje A. Lukašenka nebereikalingas, jis taptų perteklinis. Jeigu visi dirbtų savo darbą, nereiktų važinėti po šalį ir mokyti, kaip sėti, kada pjauti, kaip statyti tiltus, kaip ruošti silosą. A. Lukašenka turi jaustis reikalingas, kad būtent jis yra valdžios šaltinis, o ne kažkokie įstatymai, taisyklės, instrukcijos. A. Lukašenka be rankinio valdymo tiesiog negali“.

Dirbtiniai tarp institucijų ir „galbūt net nomenklatūrinių klanų“ provokuojami konfliktai suteikia A. Lukašenkai galimybę prisiimti arbitro vaidmenį ir taip pagrįsti savo reikalingumą: „Juk tai nuo seniausių laikų puikiai žinomas principas: skaldyk ir valdyk, ir Lukašenka juo naudojasi. Jei konfliktai nekyla savaime, jis jų sugalvoja – kaip kad nutiko ir su šiuo ateinančių penkerių metų programos projektu“.

A. Karbalevičius atmetė versiją, esą, provokuodamas vyriausybės ir centrinio banko vadovo konfrontaciją A. Lukašenka testuoja tikėtiną įpėdinį: „Klausimas, kas jį pakeis, kiltų nebent tada, kai pats A. Lukašenka indikuotų ketinąs trauktis, o jis niekur trauktis neketina. Dėl šios priežasties ši problema paprasčiausiai neaktuali“.

„Stebėti iš šono labai įdomu“

„Vyksta tikrų tikriausia užkulisinė kova“, – neabejoja verslininkas, tinklaraštininkas, „Belsat“ laidos „Atmo$fera“ vedėjas Aleksandras Knyrovičius. Pasak jo, R. Golovčenka buvo nepatenkintas jo atsistatydinimu iš premjero posto, nes prieš buvo spėjęs pasiūlyti 15 metų vystymosi programą, turėjusią padvigubinti Baltarusijos BVP.

„Jis atsisėdo į Nacionalinio banko vadovo postą, bet tikslingai trukdo dirbti jį pakeitusiam A. Turčinui. A. Turčinas, adekvačiai vertindamas ekonomiką, žinoma, niekada nebūtų pažadėjęs 2,8 proc. augimo, kuris dabar numatytas 2026 metams. Pats sako, kad tai pertekliniai skaičiai ir kad jis atėjo su kitais. Todėl tai ir yra Baltarusijos sistemos vidaus kovos, kur dabar kiek pirmauja buvęs premjeras R. Golovčenka, sąmoningai perspausdamas su prognoze“, – sako A. Krynovičius.

„Esame Baltarusijos valdžios pareigūnų peštynių liudininkai. Stebėti iš šono labai įdomu“, – pridūrė.