4 nuotr.
Redakcijos archyvo nuotr.
Šiandien apie tai jau plačiai kalba visa pasaulinė visuomenė. (Išskyrus lietuviška, kuri labai santūriai reagavo ir toliau yra pasiruošusi besąlygiškai remti Ukrainą iki paskutinio ukrainiečio.) Net susidaro įspūdis, kad tie neišpakuoti „Made in USA” ryšuliai su šimtu milijonų dolerių buvo skirti ne vietiniams, o mūsų gausioms delegacijoms kaip „otkatai”.
Tik bijau, kad neatsitiktų priešingai ir netektų skaičiuoti paskutinių lietuvių, kuriuos mielai pakeis apsišaukėlės prezidentės svietos su savo svitom ir nebūtinai sultonai iš Artimųjų Rytų. Paprasti žmonės dažnai papuola į keblią padėtį, nes jie nėra nepaprasti. Galvoja: kas galima pasaulio galingiesiems, tas galima ir paprastai liaudžiai.
Ne visi gimsta baidenais, kurie nė nemirktelėję pareikalauja atleisti Ukrainos prokurorą už tai, kad drįso pasidomėti už ką jo sūnui palaidūnui mokama alga net penkiasdešimt tūkstančių per mėnesį? Antraip pagrasino nutraukti paramą karui. O kaipgi be jo?! Taikos sąlygomis vogti rizikinga. O karas nurašo ne tik žmones, bet ir jų pinigus.
Tarkim, tokia ginekologė Uršulė per karą su pandemija užsidirbo krūvas milijardų iš „Pfizer” ir jai – nieks nieko! Europarlamentarai nubalsavo (ypač – Lietuvos atstovai, kuriems tai įprasta!), kad jai viskas galima, todėl ir jai padaryti nieko negalima. O ko daugiau norėti iš tarpukojų specialistės? (Tikiuosi, bent pandemiją ne ji išsigalvojo.)
Arba toks tūlas Sarkozy iš Vengrijos, o tiksliau – iš Prancūzijos: užvertė Libijos diktatorių, prieš tai 50-imt milijonų iš jo pasiskolinęs rinkimams. Pradžioje tuo nieks netikėjo ir sakė, kad tai sąmokslo teorijos, betgi už sąmokslo teorijas net penkeriems metams nieko nesodina? O jį nuteisė, bet pasodino trumpam. (Ir po kelių savaičių paleido.)
Labai nenorėčiau, kad lietuvaičiai imtų pavyzdį iš svetimų. Ne visiems taip sekasi su teisėjais. Jei netikit, paklauskite Celofano su Paleckiu. (Ne to, kuris televizoriuje, o to, kuris kitur uždarytas.) Jiems irgi atrodė, kad viskas galima, kol Celofano nepasodino po žodžių „gėda” per Landsbergio pasirodymą, o mokytoją Astrą už frazę „Gėda Pelėda!”
P.S. O štai Žemaitaičio už pagaliuką, ne tą kuris pas jį kaba, už grotų nieks nepasodino, bet vėl pasodino į seimą. (Matyt, prokurorai mano, kad ten daug baisiau negu gyventi tarp zekų, kurie bent turi savo nerašytus įstatymus pagal „poniatkes”, o seimūnai privalo vadovautis konstitucinėmis dvasiomis, kurios vis dar vaidenasi Temidės tarnams.)
Autoriaus trigrašis: Laukiu nesulaukiu, kada man pagaliau leis išsiimti pinigus iš 2 – sios pakopos. Nes jau nebeturiu iš ko Ukrainai aukoti. Bijau, kad iki to laiko karas nesibaigtų, nes nebebus kur santaupų dėti ir teks atgal į fondus kišti. Nes kitaip prasigersiu ir prasilošiu. (Ekspertai žadėjo.)