Politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga. Asmeninio archyvo nuotrauka
Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos viceministras patvirtino, kad šią savaitę bus atidaryti du pasienio punktai su Baltarusija.
Volodymyras Zelenskis dėl korupcijos skandalo nušalino Ukrainos energetikos ir teisingumo ministrus.
Energetikos ministrės pavaduotojas Artemas Nekrasovas spaudai pareiškė, kad padėtis Ukrainoje sudėtingėja, nes Maskva praplėtė atakuojamų objektų spektrą. Anksčiau atakavo šilumines elektrines ir pastotes, dabar ėmė sprogdinti ir elektros skirstymo tinklus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pasirašė finansavimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama nutraukti ilgiausią šalies istorijoje vyriausybės uždarymą.
Šiuos ir kitus svarbiausius pastarųjų dienų užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas politologas SAULIUS SPURGA.
Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos viceministras patvirtino, kad šią savaitę bus atidaryti du pasienio punktai su Baltarusija. Ką rodo toks Lenkijos sprendimas ir kokią įtaką turės Lietuvai?
Lenkijos sprendimas buvo planuotas. Reikia žiūrėti ir iš kitos pusės: Lenkija šiuos du postus planavo atidaryti jau lapkričio pirmą dieną. Verta prisiminti, kad pasienio punktai buvo uždaryti dėl padidėjusio pabėgėlių srauto ir „Zapad“ Baltarusijos ir Rusijos karinių pratybų. Terespolio ir Bresto punktas veikė jau kurį laiką, veikė ir geležinkelių transportas. Lenkijos vyriausybė, įvertinusi Lietuvos sprendimą, postų atidarymą atidėjo dviem savaitėms, o dabar juos atidaro, kaip teigia verslininkai, dėl ekonominės situacijos ir dėl to, kad, Lenkijos vertinimu, padėtis prie sienos yra ramesnė. Dialogas vyksta, Lenkija įsiklauso į mūsų pastabas, tačiau tikėtis daug solidarumo, manau, nereikėtų.
Be abejo, šis Lenkijos sprendimas turės įtakos, nes paliečiami verslo interesai. Kaip žinoma, sprendimas uždaryti pasienio punktus leido Aliaksandrui Lukašenkai paimti įkaitais mūsų vilkikus, o tranzito keliai, matyt, yra perorientuojami. Vilkikai greičiausiai patrauks į Lenkijos pusę, bus sudaromos naujos sutartys. Žinoma, Lietuva nukentės, bet Vyriausybė, priimdama tokius sprendimus, turbūt tai įvertino. Taigi nuostolių Lietuva patirs – tai neišvengiama.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienis. Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotrauka
Volodymyras Zelenskis dėl korupcijos skandalo nušalino Ukrainos energetikos ir teisingumo ministrus dėl milžiniško pinigų plovimo energetikos sektoriuje. Kaip šis korupcijos skandalas gali paveikti karą Ukrainoje ir kitų šalių paramą?
Šis skandalas gali paveikti karo Ukrainoje eigą, bet kol kas nepaveikė. Tikėkimės, kad ir nepaveiks. Įdomu, kad Donaldo Trumpo administracija iki šiol to nekomentuoja – tai gali būti geras ženklas.
Į šią situaciją galima žiūrėti kaip į problemą, bet ir kaip į brandos ženklą.
Į situaciją galime žiūrėti iš dviejų pusių. Viena vertus, labai blogai, kad Ukrainoje vyksta tokie dalykai. Kita vertus, matome, kad šalyje su jais kovojama, nebijoma paliesti net artimų prezidentui žmonių – kaip Timūro Mindičiaus, kuris kadaise kartu su Zelenskiu kūrė prodiuserių kompaniją. Į šią situaciją galima žiūrėti kaip į problemą, bet ir kaip į brandos ženklą.
Įdomu ir tai, kad šį skandalą atskleidė institucijos, kurias vasarą Volodymyras Zelenskis bei Aukščiausioji Rada buvo sumanę pertvarkyti – pakeisti jų priklausomybę. Tuomet dėl to kilo protestai, Ukraina gavo Europos Sąjungos šalių ir kitų partnerių įspėjimus, kad taip daryti negalima. Galiausiai Zelenskis atsitraukė – ir štai matome rezultatus. NABU (Nacionalinis antikorupcijos tyrimų biuras) ir Specialioji antikorupcinė prokuratūra yra visiškai nepriklausomos organizacijos. Jos skelbia, kad tyrimas vyko kelerius metus. Vadinasi, jei tos struktūros būtų buvusios sunaikintos, nebūtų buvę ir šio išviešinimo.
Kita vertus, įtariamieji sugebėjo pasprukti likus kelioms valandoms iki kratos jų biuruose – tai rodo sistemos spragas ir informacijos nutekėjimą. Skandalas sukėlė šoką Ukrainoje, ypač turint omenyje energetikos sektoriaus svarbą ir žmonių kančias. Žinia, kad kažkas pasipelnė, kaip įtariama, 100 mln. dolerių žmonių kančių sąskaita, suprantama, kelia didžiulį nusivylimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotrauka
Rusijai rudenį ėmus be perstojo atakuoti energetikos objektus, kyla pavojus, kad žiemą Ukrainos žmonėms teks gyventi be elektros ir šildymo. Ką manote apie toliau Rusijos niokojamą Ukrainos civilinę infrastruktūrą?
Padėtis iš tikrųjų labai sunki. Kalbama, kad Ukrainos energetikos darbuotojai daro stebuklus, tačiau opozicija pažymi, jog Vyriausybė ir prezidentas nepadarė visko, ką galėjo. Tai jau trečia karo žiema. Iš dalies ukrainiečiai prie to priprato. Rusai savo smūgiais civilinei energetikai siekia sukelti paniką, galbūt naują pabėgėlių bangą – kol kas to nevyksta, ukrainiečiai rodo neįtikėtiną atsparumą ir ryžtą.
Atsakomybė tenka ne tik Rusijos valdžiai, bet ir visuomenei, kuri toleruoja tokią nežmonišką karo formą.
Įdomu, kas vyksta Rusijos pusėje: ilgą laiką Rusija neigė atakuojanti civilinę infrastruktūrą, o dabar apie tai atvirai kalbama šalies televizijoje, radijuje, žiniasklaidoje kaip apie normalų dalyką. Rusijos visuomenė tuo džiaugiasi. Tai kelia daug minčių ir parodo, kad atsakomybė tenka ne tik Rusijos valdžiai, bet ir visuomenei, kuri toleruoja tokią nežmonišką karo formą.
Kyjivas, Ukraina, rugpjūčio 29 d. AFP-ELTA nuotrauka
Kyjivas, Ukraina, rugsėjo 7 d. AFP-ELTA nuotrauka
Ką reikštų Pokrovsko praradimas Ukrainai ir kokią įtaką tai turės tolesnei karo eigai?
Pokrovskas yra labai svarbus transporto mazgas – geležinkeliai, keliai. Tačiau techniškai šių funkcijų miestas jau neatlieka nuo liepos mėnesio. Vis dėlto jis išlieka strategiškai reikšmingas. Tai būtų rimtas Ukrainos praradimas, atveriantis Rusijai kelią toliau pulti Kramatorską ir kitus miestus.
Dar svarbesnis gali būti psichologinis poveikis Ukrainai, Rusijai ir JAV. Rusija tai vaizduoja kaip pergalę tiek savo žmonėms, tiek Donaldui Trumpui, tikėdamasi, kad jis labiau rems „sėkmingai“ kariaujančią pusę. Ukrainoje nuotaikos liūdnesnės, kaip ir Bachmuto atveju, kyla klausimas, ar verta laikytis iki paskutinio, ar dar galima tvarkingai atsitraukti. Pranešimai rodo, kad Zelenskis liepia toliau laikyti pozicijas, o kariuomenė mano, kad laikas atsitraukti. Visuomenė taip pat pasidalijusi.
Jeigu Pokrovskas būtų užimtas, Rusija turėtų 100 tūkst. karių, galinčių judėti toliau. Ukraina, kaip žinome, stokoja resursų ir karių. Rugpjūtį priimtas sunkiai paaiškinamas sprendimas leisti išvykti 18–22 metų vyrams taip pat kelia klausimų. Priėmus įstatymą, nemažai jaunuolių išvyko iš šalies.
Taigi Pokrovskas jau dabar neturi tokios reikšmės kaip anksčiau – jo logistinės funkcijos prarastos. Tačiau jo praradimas vis tiek būtų reikšminga Rusijos sėkmė. Rusija visame fronte tęsia puolimą, o Ukrainai sunku atsilaikyti. Kita vertus, JAV administracija skelbia, kad Rusija praranda apie 1000 karių per dieną – nuostoliai milžiniški, o samdomų karių resursai senka. Sankcijos Rusijos ekonomikai taip pat ima ryškėti, prie to prisideda ir Ukrainos atakos prieš naftos objektus. Šis ilgas alinantis karas paliečia abi puses.
Ukrainos energetikos infrastruktūra. EPA-ELTA nuotrauka
JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas paskelbė apie karinę operaciją, skirtą „pašalinti narkotikų teroristams“, didėjant susirūpinimui, kad JAV karinio jūrų laivyno telkimas Lotynų Amerikos vandenyse gali reikšti sausumos smūgius ir platesnį konfliktą. Ką reiškia ši pradėta kova?
Mums sunku suvokti, ką ji reiškia. Prancūzijos užsienio reikalų ministras užsiminė, kad tai nesuderinama su tarptautine teise. JAV administracija tai griežtai paneigė, tačiau kol kas nepateikė aiškių įrodymų, kokie laivai buvo atakuojami, ką jie gabeno ir kokį pavojų kėlė. Tai mįslė, todėl sunku komentuoti.
Pranešama, kad įvykdyta apie 20 smūgių, žuvo mažiau nei 80 žmonių. Atvyksta ir lėktuvnešis „Gerald R. Ford“. Ekspertai sako, kad tokiai kovai jis nelabai tinkamas. Donaldo Trumpo administracija šiuos asmenis įvardijo kaip „narkotikų teroristus“. Anksčiau Joe Bideno administracija juos traktavo kaip nusikaltėlius, o dabar jie traktuojami kaip teroristai, prilyginami kariams – ir su jais kovojama karinėmis priemonėmis. Apie teismą šiuo atveju nekalbama.
Pranešama, kad Trumpui buvo pateikti keli kovos būdai, tarp jų – operacijos Venesuelos viduje. Tai nepatiko nei Nicolo Maduro režimui, nei daugeliui regiono valstybių, kuriose netgi sklando kalbos apie galimą invaziją. Venesuela jau pakvietė rezervo karius į pratybas – apie 100 tūkstančių žmonių. Padėtis įtempta. JAV demonstruoja ryžtą, bet kol kas sunku įvertinti, kokios bus pasekmės.
Venesuelos prezidentas Nicolás Maduro. EPA-ELTA nuotrauka
EPA-ELTA nuotrauka
Donaldui Trumpui pasirašius įstatymo projektą nutrauktas ilgiausias per visą šalies istoriją 43 dienas trukęs Vyriausybės uždarymas. Kodėl ši krizė taip užsitęsė? Ar tai rodo demokratų politikos pralaimėjimą?
Krizė užtruko todėl, kad respublikonai turi daugumą tiek Atstovų rūmuose, tiek Senate. Senate iš 100 narių biudžetui patvirtinti reikia 60 balsų, respublikonai turi 53, tad reikėjo dar septynių kitų ir jie juos gavo.
Krizė kilo todėl, kad demokratai reikalavo pratęsti sveikatos draudimo lengvatas – tai liečia dešimtis milijonų žmonių. Jei lengvatos nebūtų buvusios pratęstos, draudimas smarkiai būtų pabrangęs.
Ar tai demokratų pralaimėjimas? Dalis politikų, įskaitant Donaldą Trumpą ir kai kuriuos demokratus, tai įvardijo kaip pralaimėjimą.
Derybos truko ilgai, dėl kai ko susitarta, bet tik dėl smulkmenų. Susitarta, kad bus dar vienas balsavimas dėl šios problemos, tačiau neaišku, kokia jo reikšmė, nes respublikonai nepažadėjo palaikyti demokratų idėjų.
Ar tai demokratų pralaimėjimas? Dalis politikų, įskaitant Donaldą Trumpą ir kai kuriuos demokratus, tai įvardijo kaip pralaimėjimą. Kritikų teigimu, demokratų Senato vadovybė nesuvaldė situacijos, nes net šeši demokratai balsavo už biudžetą. Jų motyvai buvo tokie: 43 dienas trukęs vyriausybės uždarymas pakenkė gyventojams, rinkėjams, skurdžiausiems žmonėms, valstybės tarnautojams – tai negalėjo ilgiau trukti. Dabar jie galės grįžti į darbą. Beje, šie šeši demokratai ir vienas nepriklausomas senatorius kitąmet vidurio kadencijos rinkimuose nebedalyvaus, tad jie galėjo sau leisti tokį sprendimą.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!
Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!
Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:
Kiti šios Rubrikos straipsniai: