Savo asmeninę patirtį A. Kudabienė paviešino socialiniame tinkle „Facebook“. Naudingu perspėjimu visiems ji sutiko pasidalinti ir su „Delfi“.
„Na, šmikiai tie sukčiai! Vos neištuštino man sąskaitos!!! Nes, na, o kaip gi aš nepaspausiu nuorodos, kai parašyta, kad baudą kažkokią už parkavimą gavau.
Ir nesvarbu, kad jokios baudos negaliu turėt, nes niekur mokamai nesiparkavau. Bet va…
Laimei, kad bankas greit suprato, kad spaudinėju nesąmones ir užblokavo mano sąskaitą. Tai nuostolio tik tiek, kad teks keliaut į Swedbanką atsiblokuot. Uf“, – savo asmenine patirtimi dalijosi žinoma moteris.
Audrės žinutė tapo perspėjimu ir priminimu visiems, kad sukčiai kaskart sugalvoja naujų būdų, kaip apgauti ir pasipelnyti iš patiklių žmonių. Tiesa, net jei galvojate, kad užkibti ant kabliuko gali tik mažai su technologijomis susidūrę asmenys – anaiptol. Gyvi pavyzdžiai rodo, kad kartais užtenka pataikyti netinkamu laiku ir sukčiai, deja, pasiekia savo.
Kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
Kaip „Delfi“ anksčiau buvo komentavęs Lietuvos policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis, didžiausia rizika patekti į sukčių pinkles yra atidarinėjant įvairius elektroninius laiškus, žinutes, spausti ant neaiškių iškrentančių nuorodų, patekti į kitą platformą, kur, pradėjus domėtis, žmogui aptemsta protas, jis patiki, kad gali kažką užsidirbti, praturtėti.
„Taip pat tie patys elektroniniai pirkimai, kai žmonės pradeda pirkti iš neaiškių el. parduotuvių, kur yra žemos kainos, didžiulės nuolaidos. Žmonės patiki, kad kokybiškų daiktų galima gauti pigiai, tada perveda pinigus, o daiktų negauna“, – įspėjo jis.
Paklaustas, ar, jei buvo apgauti, žmonės noriai ir visada kreipiasi į teisėsaugą, R. Matonis pasakojo, kad būna visko. Kaip teigė, policijos, kaip taisyklė, dažniausiai vengia tie asmenys, kurie sukčių buvo pričiupti patys darantys nusikaltimą, tarkime, norintys nelegaliai įsigyti vairuotojo pažymėjimą, bei tie, kuriems gėda prisipažinti, kad jie buvo naivūs ir ant tokio kabliuko apskritai užkibo.
„Pastaruoju atveju žmonės dažnai numoja ranka ir nesikreipia į teisėsaugą ir pinigus nurašo į nuostolius. Mes kalbame apie oficialią statistiką, bet tokių atvejų gali būti ir daugiau, apie kuriuos net nežinome“, – teigė jis ir pridūrė, kad į policiją kreiptis būtina, mat kuo daugiau apie vieną ar kitą sukčiavimo būdą kalbama, tuo greičiau jis nebėra taikomas, nes apie jį sužino daug žmonių ir sukčiai yra priversti keisti taktiką.
R. Matonio teigimu, dažnai sukčiavimu užsiima ir asmenys, esantys įkalinimo įstaigoje, taip pat gyvenantys užsienio šalyse.