Įvykiai, kurie nuguls istorijos puslapiuose

„Mes su Gabrieliumi seniai jautėme, kad mūsų visuomenė, ypač aktyvioji jos dalis, vis labiau domisi tarptautine politika. Labiausiai, aišku, Ukraina, ir tuo, kas yra aplink ją, bet ne tik. Žmonės nori analizės, komentarų, nuomonių, tad mes pagalvojome, kad kaip ir turime tam tikrų ekspertinių žinių, ši niša tinklalaidžių rinkoje dar yra polaisvė, tad kodėl nesujungus pajėgų ir nepadarius tokio projekto?“, – apie tinklalaidės gimimą pasakojo V. Bruveris.

G. Landsbergis pastebėjo, kad Lietuva šiuo metu yra tarp ypač istoriškai svarbių įvykių.

„Aplink Lietuvą vyksta labai daug istorijos. Kiekvieną dieną mes matome įvykius, kurie patys, arba tiek mūsų valdžios, tiek kitų valstybių reakcijos į juos, atsiguls į istorijos puslapius. Ir panašu, kad niekada nebus per daug tuos įvykius aptariančių, kitaip tariant, tam tikrą kroniką kuriančių žmonių. Vytautas yra vienas iš išskirtinai įsitraukusių į Ukrainos klausimus žmonių Lietuvoje, pats nuolat važiuojantis į fronto liniją, laikantis tiesioginį ryšį ir su kariais fronto linijoje, ir su politikais, sprendimų priėmėjais, tikrai gebantis analizuoti, matyti tuose įvykiuose poveikį Lietuvai, ir negalėčiau pasakyti, kad aš irgi esu abejingas visai istorijai, vykstančiai aplink mus. Mąstymui taip sutapus ir sprendimų paieškoms atvedus į tinklalaidę, apie visa tai joje ir kalbamės“, – sakė jis.

Įneš transantlantinio požiūrio

Nors pirmoji tinklalaidė buvo įrašyta abiems kūrėjams gyvai susitikus „Delfi“ studijoje, kiti pokalbiai dažniausiai vyks virtualiai, nes G. Landsbergis šiuo metu yra Stanfordo universiteto Kalifornijoje vizituojantis mokslo bendradarbis, kas, pasak V. Bruverio, sukuria dar daugiau vertės ir leidžia matyti platesnį temų horizontą.

Pats G. Landsbergio, nors, daug laiko leidžiant JAV, jo požiūris į geopolitiką smarkiai nepasikeitė, tačiau tai leidžia iš arčiau pamatyti ir geriau suprasti priimamų sprendimų priežastis.

„JAV pokyčiai , jų požiūris į Europą, į Ukrainą, į tai, kiek jie turi būti įsitraukę mūsų regione, kiek gali padėti atgrasyti Rusiją nuo agresyvių ambicijų – tas pokytis matosi ar iš Vilniaus, ar iš San Francisko, ar bet kur kitur. Gal tik to pokyčio priežastis lengviau suvokti būnant arčiau žmonių, kurie tuos sprendimus formuoja ar bent jau pataria jų priėmėjams. Galimybė matyti tai iš arčiau iš tikrųjų yra labai vertinga“, – sakė G. Landsbergis.

Istorijos pabaigos scenarijai

V. Bruveris pabrėžė, kad, nesvarbu, kokius scenarijus, optimistinius ar pesimistinius jie nagrinėtų, svarbiausia bus juos pagrįsti: „Kad ir ką kalbėtume, viskas turi būti kažkuo paremta. Mes bandome padaryti kuo šaltesnę analizę, pažiūrėti, kaip dalykai vyksta, kokie vyksta realūs scenarijai, kas dar gali įvykti“.

Pasak G. Landsbergio, tinklalaidės pavadinimą reikėtų skaityti pusiau su šypsena.

„1990-aisiais metais, aplink juos, buvo nuostata, kad sugriuvus Berlyno sienai, Baltijos šalims ir kitoms okupuotoms šalims atgavus nepriklausomybę, istorija tarsi baigėsi, tarsi nebebūtų apie ką rašyti. Todėl, kad istoriją mes dažnai suvokiame kaip karų, konfliktų istoriją, ir buvo lyg viltis, kad pasaulis taps taikus, demokratiškas, patikimas, susitariantis, ieškantis kompromisų. Tačiau pavadinime po „Istorijos pabaiga“ yra dvitaškis „nuolat pildoma“, kuris reiškia, kad tas taikios istorijos pabaigos lūkestis dar nėra išsipildęs, ir, tiesą sakant, dabar net priėjome labai aštrią, ryškią kryžkelę, kuomet galima ir kita, nedemokratinė istorijos pabaiga, kuomet pasaulis, deja, turės pripažinti autokratinių, diktatoriškų režimų viršenybę. Yra tokia galimybė, kad jie užbaigia istoriją, pasaulis nustoja kariauti, bet dėl to, kad jis paklūsta tironijai – apie tai irgi kalbėjome laidoje, tas tendencijas bandome matyti ir plačiau“, – pasakojo jis.

Pirmoje tinklalaidėje V. Bruveris ir G. Landsbergis taip pat analizavo vadinamą Baltarusijos balionų krizę.

„Kalbėjome, kaip atsidūrėme tokioje situacijoje kaip valstybė, kokie galėtų būti keliai iš tos situacijos išeiti. Tai irgi yra istorija, didesnė ar mažesnė jos dalis, bet tai tikrai yra nepaprastai svarbūs įvykiai Lietuvai. Esame atakuojami, puolami, dabar nuo mūsų valdžios ir visuomenės veiksmų priklausys, kaip mes išlipsime iš tos situacijos, bet esmė, kad esame labiau pažeidžiami“, – pastebėjo G. Landsbergis.

„Taip pat iškėlėme konceptualią mintį, ar Vakarai šiuo metu yra kovoje ir bando atremti vien tik Rusiją, ar vis dėlto matome platesnį aljansą, kuris darosi tam tikra strategine ašimi, tai yra Kinija, Rusija, Iranas, Šiaurės Korėja. Ką tai reiškia mums, ar besiskaldydami Vakarai gebės atlaikyti didįjį, sutelktą tokių agresyvių valstybių aljansą? Ar tas JAV atsiskyrimas nuo Europos dar labiau nesusilpnins mūsų galimybių tą aljansą atremti? Temos yra gana plačios, bet svarbiausias visų jų keliamas fokusas yra atgarsis Lietuvoje, kaip čia matome, kokius veiksmus turime ir kokius bandome planuoti, kaip turėtume elgtis tų įvykių akivaizdoje“, – kalbėjo jis.

Pirmasis tinklalaidės „Istorijos pabaiga: nuolat pildoma“ įrašas – jau antradienį, lapkričio 18 d. „Delfi“ platformoje „Delfi fone“.