Taip siekiama ne tik pasivyti JAV ir Rusiją, bet ir suteikti branduolinio atgrasymo priemonę JAV, jei jos „bandytų įsiveržti į Taivaną“.
Kariškiai nutiesė naujus tunelius ir kelius, dykumoje išgręžė du didelius gręžinius, kurie galėtų tapti pagrindu specialioms vertikalioms šachtoms, skirtoms didesnio galingumo branduoliniams sprogimams, pastatė pagalbines patalpas ir įrengė elektros energijos tiekimą, rašo WP.
„Apskritai tai rodo, kad per pastaruosius penkerius metus smarkiai išsiplėtė infrastruktūra ir smarkiai padidėjo bandymų pajėgumai“, – laikraščiui sakė Renny Babiarzas, „AllSource Analysis“, kuri reguliariai atlieka šių objektų geoprografinę analizę, viceprezidentas.
Pirmieji darbai pradėti 2021 m. ir tęsiami, rodo R.Babiarzo duomenys. Kinija savo branduoline programa atsilieka nuo JAV ir Rusijos; tai gali būti priežastis, dėl kurios rengiamas bandymų objektas.
„Kadangi Kinija yra atlikusi mažiausiai branduolinių bandymų, ji turi daug mažiau empirinių duomenų. Galbūt jai reikia daugiau eksperimentų… kad daugiau sužinotų apie branduolinius ginklus“, – sako „Carnegie Endowment for International Peace“ vyresnysis mokslinis bendradarbis Tong Zhao.
Kuo giriasi Putinas 
Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Rusijos raketa „Burevestnik“
Galimas Kinijos pasirengimas branduoliniams bandymams vyksta paaštrėjus Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykiams. Vladimiras Putinas dar kartą pasigyrė „stebuklingais ginklais“ – branduoline raketa „Burevestnik“ ir branduoline torpeda „Poseidon“.
Atsakydamas į tai Donaldas Trumpas nurodė Pentagonui nedelsiant pradėti branduolinių ginklų bandymus. JAV taip pat nepastebimai pademonstravo slaptą tolimojo nuotolio branduolinę raketą AGM-181, kurią per oficialų bandomąjį skrydį nešė bombonešis B-52, primena „The Moscow Times“.
JAV mokslininkų federacijos duomenimis, Jungtinės Valstijos, kurios nuo 1992 m. neatliko branduolinių bandymų, šiuo metu turi 5 117 branduolinių galvučių (iš kurių 3 700 yra nuginkluotos ir saugomos), Rusija – 5 459, o Kinija – 600. Šiaurės Korėja turi apie 50 kovinių galvučių.
Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas apskaičiavo, kad iki 2030 m. Kinijos arsenalas išaugs iki maždaug 1 000 kovinių galvučių.
Tuo pat metu Kinija neturi jokių apribojimų plėtoti savo branduolinę programą, o JAV ir Rusijai galioja START-III strateginės puolamosios ginkluotės apribojimo sutartis. Tačiau jos galiojimas baigiasi 2026 m. vasario mėn., o V.Putinas ją sustabdė 2023 m. vasario mėn. Pekinas atsisako aptarti bet kokias sutartis, nes smarkiai atsilieka nuo JAV ir Rusijos.
Pekino veikla jau kelia nerimą Vašingtone, ir ne tik branduolinėje srityje, rašo „The Wall Street Journal“.
„Visa mūsų branduolinės modernizacijos programa buvo parengta remiantis prielaida, kad mes su Rusija ir toliau mažinsime ginkluotę, o Kinija ir Šiaurės Korėja nekels grėsmės JAV. Paaiškėjo, kad šios prielaidos buvo klaidingos“, – laikraščiui sakė Vipinas Narangas, Masačusetso technologijos instituto Branduolinio saugumo centro direktorius, kuris Pentagono laikais, vadovaujant Joe Bidenui, prižiūrėjo JAV strateginę ginkluotę. – Jei Europoje įsiplieks regioninis konfliktas, o Kinija [tuo pačiu metu] nuspręs įsiveržti į Taivaną, arba atvirkščiai, mes atsidursime labai keblioje padėtyje.“
Kaip viskas galėtų klostytis
JAV žvalgybos duomenimis, Xi Jinpingas įsakė savo kariuomenei iki 2027 m. būti pasirengusiai įsiveržti į Taivaną, nors tai nereiškia, kad jis būtinai duos tokį įsakymą per tokį trumpą laiką. Tačiau, pasak JAV ir NATO karinių pareigūnų, labiausiai tikėtinas scenarijus panašus į vienalaikę operaciją: Kinijos puolimą lydėtų Rusijos puolimas prieš vieną ar kelias NATO šalis ir galbūt Šiaurės Korėjos invazija į Pietų Korėją.
Kol Rusija naudoja branduolinį šantažą, kad kompensuotų savo įprastinės kariuomenės, kuri jau beveik ketverius metus kariauja Ukrainoje, nesėkmę, Kinijos strategai skaičiuoja priešingai.
„Kadangi JAV bijo pralaimėti konvencinį karą, kai kurie siūlo [joms] panaudoti branduolinius ginklus prieš Kiniją Taivano sąsiauryje“, – WSJ sakė į atsargą išėjęs pulkininkas Zhou Bo, buvęs Kinijos gynybos ministerijos Saugumo bendradarbiavimo centro direktorius, o dabar Pekino Tsinghua universiteto vyresnysis tyrėjas. – Kinija turėtų padidinti savo branduolinį arsenalą – ne tam, kad pasiektų paritetą, o tam, kad JAV nedrįstų net pagalvoti apie branduolinio ginklo panaudojimą prieš ją. Tada Kinija galės laimėti įprastinį karą.“