Ypač socialiniuose tinkluose plinta viena D.Nausėdienės kalbos ištrauka, kurioje, beskaitydama savo kalbą, pirmoji šalies ponia nutyla bent keliolikai sekundžių, tarsi bandydama suprasti, ką skaito.
„Ta žudanti pauzė arba 14 sekundžių vidinio pokalbio su savimi… Trumpas vertimas iš pirmosios ponios pranešimo „lietuvių kalba“ į visuomenei suprantamą lietuvių kalbą.
Arba tai, kai „kalboje“ pirmą kartą savo vidiniu balsu perskaitai dar niekada negirdėtą ir nežinomą žodį, paskui konkrečiai pakimbi su ilgiausia pauze, staiga supratęs, kad nesupranti kokia kalba kalbi ir kokiame renginyje esi, o tada bandai garsiai ištarti kiekvieną raidę po raidės, sujungdamas jas į skiemenis, o šiuos – į žodžius. Bet, kūūūrmi… Žodžiai niekaip nesusideda į sakinį, kurį vis tiek reikia kažkaip įgarsinti“, – savo „Facebook“ paskyroje pastebėjo viešojo kalbėjimo ekspertas Igoris Vasiliauskas.
Savo įraše jis pateikė originalią D.Nausėdienės citatą.
„Holistinis soft power failas yra priešnuodis visiems bedvasiams, bejausmiams, empatijos nepažinusiems režimams. Jį, soft power failą, reikėtų stiprinti, kai ardomas socialinės santarvės audinys, kai savanaudiško diskriminuojančio va bank žaidimo tikslas yra siauriausios grupės egoistinis noras išsilaikyti valdžioje, kurti prievartines ideologizuotas socialines sistemas, kuriose dominuoja sisteminė, socialinė, prievartinė skirtingo laipsnio viršenybė“, – taip užsikirsdama savo kalbą skaitė D.Nausėdienė.
Savo ruožtu I.Vasiliauskas nurodė pateikiantis suprantamą D.Nausėdienės kalbos vertinimą.
„Minkštoji galia, kaip visumos dalis, yra atsvara režimams, kurie neturi dvasios, jausmų ir empatijos.
Ją reikia stiprinti tada, kai griaunama visuomenės vienybė, kai valdžioje išsilaikyti siekia siaura, savanaudiškus, egoistinius interesus ginanti grupė.
Tokia grupė skaldo visuomenę, tarpusavyje priešina jos narius, kuria prievartines, ideologizuotas sistemas, kuriose vieni žmonės laikomi aukštesniais už kitus“, – pasiūlė viešojo kalbėjimo ekspertas.
Tad I.Vasiliauskas turėjo klausimą ir prezidentui Gitanui Nausėdai, ir pačiai pirmajai poniai.
„Trumpas klausimas Nausėdoms – mielieji, jus ten kas taip totaliai pakiša? Jansonas iš už užribio/atostogų? Ar visiškai nupušę, bet užsiauginę ilgiausius liežuvius (suprantate, kokias procedūras vykdyti) komunikacijos patarėjai?“ – retoriškai klausė jis.
Tuo pačiu ekspertas pateikė ir kitą D.Nausėdienės kalbos citatą, kurią pasiūlė išsiversti patiems skaitytojams.
„Socialinės savidestrukcijos spiralės multiplikavimas technologinėmis priemonėmis – yra XXI amžiaus fenomenas“, – pacitavo I.Vasiliauskas.
Socialiniuose tinkluose pasipylė ir apžvalgininkų, o ir politikų reakcijų.
Europarlamentaras Dainius Žalimas ironizavo, kad taip ir būna, kai kalba iš vakaro neperskaitoma.
„Kas būna, kai ne tik pati neruoši kalbų, bet ir iš vakaro neperskaitai pseudointelektualinio rašinėlio, kurį apie „nykstančias šeimas“ su ChatGPT paruošė pritarėjai.
Nors ką čia tie tekstai. Va oro uoste galima bus varyti be patikros“, – ironizavo jis.
Konservatorius Arūnas Valinskas savo feisbuko paskyroje rašė, kad D.Nausėdienės kalba priminė vaiko kalbą.
„Pirmoji Ponia yra tas naujų negirdėtų žodžių prisigaudęs vaikas, galvojantis jais padaryti įspūdį tėvams. Geriausia proga tam – savo naujadarų mišraine dėstyti, kaip jai šiandien sekės daržely, nepaisant to, kad proceso metu ji pati tuos žodžius girdės pirmą kartą gyvenime“, – ironizavo jis.
Kalba – apie demografinius iššūkius
Pastaruoju metu Europos Sąjungoje (ES) mažėjantis gimstamumas ir spartūs demografiniai pokyčiai kelia rimtų iššūkių Europos ateičiai, sakė pirmoji šalies ponia D.Nausėdienė. Pasak jos, Lietuvoje pernai fiksuotas mažiausias naujagimių skaičius per pastaruosius kelis dešimtmečius, todėl kaip pabrėžia pirmoji ponia, būtina imtis neatidėliotinų veiksmų.
„Turime imtis veiksmų, ne kažkada ateityje – o dabar ir šiandien,“ – Prezidentūroje kalbėjo D. Nausėdienė.
Pasak D. Nausėdienės, Lietuvoje pirmojo vaiko susilaukiama vis vyresniame amžiuje, todėl kiekvienai moteriai svarbu užtikrinti prieinamą ir kokybišką švietimą apie vaisingumą.
„Matant ryškią tendenciją didėti vidutiniam pirmo vaiko susilaukimo amžiui, sveikatos priežiūros įstaigose turėtų būti daugiau kalbama apie vaisingumą ir kokybiškiausią vaisingumo amžių. Gamtos duotas terminas susilaukti sveikų palikuonių yra ribotas, atidėlioti neverta – tai moksliniai duomenys“,– teigė pirmoji šalies ponia.
„Suteikime jaunoms moterims, kur jos begyventų – rajone ar mieste, galimybę sulaukus pilnametystės, o gal dar net ir anksčiau, gauti profesionalią akušerio-ginekologo apžiūrą ir konsultaciją visais šeimos planavimo aspektais“,– dėstė ji.
Be to, kaip pabrėžė pirmoji šalies ponia, svarbu mažinti regioninę atskirtį, užtikrinti finansines paskatas jaunoms šeimoms, būsto prieinamumą.
„Džiaugiuosi, kad Lietuvos centrinis bankas neseniai priėmė sprendimą sumažinti nuosavą įnašą už pirmą būstą. Tvirta valstybinė šeimos politika turi atsispindėti visuose lygmenyse, sektoriuose ir srityse ir būti pamatuojama. Sukurkime rodiklių švieslentę pažangai matuoti“,– dėstė ji.
Pirmadienį, Prezidentūroje pirmą kartą vyko tarptautinis aukščiausiojo lygio susitikimas „Auginu Europą 2025“, kurio tema – „Kuriame Europos demografinę ateitį investuodami į šeimas ir kiekvieną naują gyvybę“.