Kaip antradienį į „Delfi“ atsiųstame laiške rašo Ž. Lymantas, jis dėl „TikTok“ kreipėsi į Žmogaus teisių komitetą.
„Šiandien Žmogaus teisių komitetui išsiunčiau šį laišką. Mano tikslas inicijuoti peticiją, dėl „TikTok“ turinio cenzūros. Tą mes galime daryti, kol dar emocijos visuomenėje verda. Taip galbūt apsaugosime ne vieną gyvybę. Tam man reikia spaudos pagalbos.
Šiadienai turiu didžiulį visuomenės palaikymą. Reaguodami į pastarųjų dienų tragiškus įvykius ir visuomenėje kilusias diskusijas dėl neapykantą, smurtą ar pavojingą elgesį skatinančioturinio sklaidos socialiniuose tinkluose, norėtume atkreipti dėmesį į būtinybę stiprinti tokio turinio prevenciją.
Socialiniai tinklai, ypač „TikTok“, šiuo metu yra viena iš pagrindinių informacijos sklaidos platformų jaunimui. Nekontroliuojama ir nepakankamai moderuojama žalingo turinio sklaida gali prisidėti priepavojingų elgesio modelių formavimosi, emocinės įtampos didinimo beivisuomenės saugumo rizikų.
galimą dialogą su „TikTok“ regioniniais atstovais dėl turinio kontrolės;iniciatyvas, susijusias su žalingo turinio atpažinimo ir ribojimo stiprinimu;
rekomendacijų ar gairių parengimą nacionaliniu lygiu, skirtų užtikrinti didesnę socialinių tinklų atsakomybę.
Peticijos tikslas – atkreipti dėmesį į socialinių tinklų (ypač „TikTok“) žalingo turinio problemą ir paskatinti atsakingas institucijas ieškotisprendimų ją suvaldyti.
Pastarieji įvykiai, tarp jų ir visuomenę sukrėtusi Nerijaus Ambajevo tragedija, dar kartą parodė, kad skaitmeninė erdvė gali turėti realiųpasekmių žmonių emocijoms, elgesiui ir saugumui.
Socialiniuosetinkluose lengvai plinta turinys, kuris skatina smurtą, neapykantą ar konfliktišką elgesį; suteikia tribūną destruktyvioms ar manipuliacinėms komunikacijos formoms; daro poveikį pažeidžiamoms visuomenės grupėms, ypač jaunimui.
Šios peticijos siekis – paskatinti didesnę socialinių tinklų platformų atsakomybę; stipresnį žalingo turinio moderavimą; bendrą nacionalinę diskusiją, kaip užtikrinti saugesnę informacinę aplinką“, – rašoma išsiųstame laiške.
Primename, kad penktadienį buvo nužudytas Nerijus Ambajevas, interneto naudotojams geriau žinomas kaip Niežas. Jo istorija jau keletą dienų plačiai aptarinėjama socialiniuose tinkluose, o komentaruose dažnai minimi jo „TikTok“ gyvai transliuojami epizodai ar metų senumo kadrai iš Ispanijos.
Tačiau žmonės, kurie jį pažinojo asmeniškai, tikina, kad tai, kas viešinama internete, sudaro tik mažą ir labai iškraipytą tikrovės dalį.
Tad į „Delfi“ kreipėsi Žygimantas Lymantas – žmogus, kuris kurį laiką Nerijų globojo savanoriškai, padėjo jam kabintis į gyvenimą, ieškoti darbo, stiprinti socialinius įgūdžius ir apskritai atsistoti ant kojų. Jį sukrėtė tiek Nerijaus mirtis, tiek būdas, kuriuo visuomenė komentuoja nelaimę.
Todėl Žygimantas nusprendė papasakoti, koks iš tiesų buvo Nerijaus gyvenimas iki „TikTok“, ir kaip jaunas vyras, turėjęs šansą atsitiesti, vis dėlto palūžo.
Susipažino grįžus iš Anglijos
Žygimantas pasakoja, kad jų keliai susikirto tuo metu, kai Nerijus bandė vėl atsistoti ant kojų po gyvenimo svetur. Anot jo, jaunas vyras tada dar turėjo vilties ir buvo pasirengęs kurti normalų gyvenimą.
„Mes susipažinome dar tada, kai jis grįžo iš Anglijos. Ispanija jam, tiesą sakant, nieko nereiškė. Ten išvažiavo tiesiog pavalkatauti, nes šilčiau. Anglijoje jis gyveno keletą metų, ir ten jam visai neblogai sekėsi: dirbo fabrikuose, buvo pamėgęs tą šalį, pramokęs anglų kalbą. Turėjo draugą, su kuriuo buvo visiškai laimingas. Bet jie susipyko, ir jis turėjo grįžti į Lietuvą“, – prisiminė Ž. Lymantas.
Kalbėdamas su „Delfi“ vyras prisimena, kad vieną dieną sulaukė skambučio, kuris paskatino į savo gyvenimą priimti visiškai svetimą jaunuolį. Tuomet jis suprato, kad Nerijus Lietuvoje neturi jokio žmogaus, galinčio jam padėti.