Kraujo perpylimai pakeitė šiuolaikinę mediciną. Jei kada būtumėte stipriai sužeisti ar prireiktų sunkios operacijos, kitų žmonių paaukotas kraujas galėtų išgelbėti jums gyvybę.

Tačiau ne visi gali pasinaudoti šia ypatinga procedūra. Žmonėms, turintiems retų kraujo grupių, sunku rasti jiems tinkamo donorų kraujo.

Viena rečiausių pasaulyje – Rezus (Rh) nulinė kraujo grupė. Žinoma vos 50 žmonių, kurių kraujo grupė būtent tokia. Jei jiems kada nors prireiktų skubaus perpylimo, tikimybė gauti šio kraujo būtų itin menka. Todėl tokiems žmonėms rekomenduojama užšaldyti savo kraują ilgalaikiam saugojimui.

Nepaisant retumo, ši kraujo grupė vertinama ir dėl kitų priežasčių. Medicinos ir mokslinių tyrimų bendruomenėje ji kartais vadinama „auksiniu krauju“, nes gali būti naudojama labai plačiai.

Ji taip pat gali padėti sukurti universalius kraujo perpylimus, nes mokslininkai ieško būdų įveikti imuninės sistemos reakcijas, kurios šiuo metu riboja donorų kraujo panaudojimą.

Kraujo tipas nustatomas pagal specifinius žymenis ant raudonųjų kraujo kūnelių paviršiaus. Šie žymenys, vadinami antigenais, yra baltymai ar cukrūs, kuriuos atpažįsta žmogaus imuninė sistema.

Jei žmogui perpilamas donoro kraujas, kurio antigenai skiriasi nuo jo paties, organizmas sukuria antikūnus ir jį atakuoja. Jei toks kraujas perpilamas dar kartą, reakcija gali būti pavojinga gyvybei.

Dvi kraujo grupių sistemos, sukeliančios didžiausią imuninę reakciją, yra ABO ir Rezus (Rh). A grupės žmonės turi A antigenus, B grupės – B antigenus, AB turi abu, o O grupė neturi nei A, nei B. Kiekviena grupė gali būti Rh teigiama arba neigiama.

Rh neigiami žmonės dažnai vadinami universalais donorais, nes jų kraujo paviršiuje nėra A, B ir Rh(D) antigenų. Tačiau tai supaprastinimas.

Šiuo metu žinoma 47 kraujo grupės ir 366 antigenai. Tai reiškia, kad žmogus, gaudamas O neigiamo kraujo, vis tiek gali sureaguoti į kitus antigenus. Kai kurie iš jų sukelia stipresnį imuninį atsaką nei kiti.

Taip pat egzistuoja daugiau nei 50 Rh antigenų. Žmonės, vadinami Rh neigiamais, neturi tik Rh(D) antigeno, tačiau jų kraujo kūneliai vis tiek turi daug kitų Rh baltymų. Be to, Rh antigenų įvairovė labai didelė, todėl ypač etninėms mažumoms sunku rasti tinkamus donorus.

Žmonės su Rh nuliniu krauju neturi jokių iš 50 Rh antigenų. Dėl to jie negali gauti jokio kito kraujo tipo, tačiau jų kraujas tinka visiems Rh variantams. Tai daro O Rh nulinį kraują ypač vertingą – dauguma žmonių galėtų jį gauti be imuninės reakcijos, net ir nežinant jų kraujo grupės.

Dėl to mokslininkai visame pasaulyje bando laboratorijoje sukurti tokį „auksinį kraują“.

2018 m. Ashas Toye’as ir jo komanda sukūrė Rh nulinį laboratorijoje. Jie genų redagavimo metodu Crispr-Cas9 panaikino penkių kraujo sistemų antigenus – ABO, Rh, Kell, Duffy ir GPB – kad sukurtų itin suderinamus kraujo kūnelius.

Tačiau genų redagavimas išlieka kontroversiškas ir griežtai reguliuojamas. Tokiam kraujui prireiks daug metų klinikinių tyrimų, kol jis bus leidžiamas naudoti.

Toye’as kartu su kolegomis taip pat renka retų kraujo grupių donorų kraują, kad iš jo sukurtų laboratorines ląstelių linijas, galinčias auginti raudonuosius kraujo kūnelius neribotai. Tokį kraują būtų galima užšaldyti atsargai.

Kiti mokslininkai irgi kuria Rh nulinį kraują laboratorijoje – JAV, Kanadoje ir Ispanijoje. Jie naudoja pluripotentines kamienines ląsteles arba kraujo kamienines ląsteles ir Crispr-Cas9 technologiją, kad pašalintų nepageidaujamus antigenus.

Tačiau iki masinės laboratorinio kraujo gamybos dar toli. Sudėtingiausia – priversti ląsteles subręsti į tikrus raudonuosius kraujo kūnelius, kaip tai vyksta kaulų čiulpuose.

Toye’as vadovauja RESTORE tyrimui – pirmajam pasaulyje klinikiniam tyrimui, kuriame tikrinama laboratorijoje išaugintų raudonųjų kraujo kūnelių sauga. Nors šiame tyrime kraujas nebuvo redaguotas, jam sukurti prireikė 10 metų.

Kol kas įprastinė kraujo donorystė išlieka nepakeičiama. Tačiau retų kraujo grupių žmonėms laboratorijoje išaugintas kraujas galėtų tapti gyvybiškai svarbus.